Žmogus troleibuse garsiai šaukia:
– Ar aš glušas? Ar aš glušas?
Taip ir norisi palinksėti savo garbanota galva. Taip taip, aha aha…
O taigi buvo taip. Važiuoju sau užsisvajojusi į darbą. Galvoju apie tai, kad pagaliau skaitoma knyga įtraukė, nes jau maniau “nepramuš”. Kad reikia įsigyti pieštukui širdelių. Mėgstu tik automatinius. Būtinai minkštų, nes ne braižymui man prireikė. Va taip sau ir mąstant apie šį bei tą, įlipa kontrolė. Ant kaktos parašyta. Dar jiems nespėjus išsitraukt savo devaisų jau traukiau pinginę. Neapsirikau. Gi sakiau, kad ant kaktos parašyta. Ir džiaugiuosi patikrinimu, nes kai pusę metų niekam neįdomu, tai pradedi abejot bilietėlio pildymo prasme. Aš sažiningas žmogus, bet ne tiek:PPP.
Šalia manęs sėdėjo moteriškė. Įlipome kartu. Taigi jau kokias 4-5 stoteles. Normali tokia. Ne verkianti pensininkė. Ir ne bomžė kokia. Pamačiusi kontrolę, ji šoko iš vietos, puolė žymėtis bilietą. Ponai tikrintojai, aišku, pradėjo rėkti apie tai kas kontrolės metu galioja ir kas ne. Tetulytė gi neatsilikdama porino, kad ji ką tik įlipo ir net nespėjo talonėlio išsiimti. O tada gi vienas gerb. kontrolius pradėjo tą savo:
– Ar aš glušas, ką? Ar atrodau glušas?
Tokia porelė suburbėjo, kad taip ir atrodo. Aš pažiūrėjau. Na jo, glušavotas toks regis. Intelektas veido nežaloja. Bet ne man spręsti.
Po įvairių siūlymų rašyti lengvatinę baudą ir t.t. viskas baigėsi tuo, kad kontrolė ramino moteriškę, kad toji neverktų. Bliam, aš tai rašyčiau baudą. Verks čia visi reikia nereikia. Aš irgi moku verkt.
Aš irgi rašyčiau baudą. Man gaila, kai senulytės močiutės neapsižiūri ir antrą kartą pažymi vos įžiūrimu rašalu prieš tai atžymėtą bilietėlį, gaila, kai galvoja, kad nežymės ir pataupys, nes ir puslitis su tokiom pensijom – daug. O va tokių naglų nė velnio negaila. Tokioms ir vietos neužleidžiu. Taupo mat. Fu.
Aš sykį važiavau su negaliojančiu moksleivio pažymėjimu. Kontrolė patikrino, išrašė kvitą, pamiršau sumokėti, po dviejų mėnesių mokėjau šimtą trisdešimt. Va nuo karto visada bilietėlį perku ar elektroninį pildaus.
hehehhe. isspaude sypsena. +
ot taip va! griežtoji salomėja ((:
bet būna gi žmogus pamiršti. aš buvau įpratus su nuolatiniu važinėt, o po to kurį laiką važinėt teko su talonėliais, tai paprasčiausiai reflekso nėra kad “ilipai-pasižymėjai-atsisėdai”.
bet meluot ir ašaras liet tai negražu tikrai (:
Na tie tikrintojai sukelia tokią antipatiją, kad stočiau tos verksnės pusėn… Hmmm, gal ir ne, verksnių irgi nemėgstu.. 🙂