Klausyk, Nematomas drauge, šiandien truputį išprotėjau. Matai gi pats. Kodėl? Gal todėl, kad dieną pradėjau vienu veiksmu, kurio negaliu paviešinti, tačiau jis buvo tas, kurio… bijojau. Baigėsi gerai. Gal todėl, kad visą dieną kalbos buvo švelniai tariant keistos:
– Salomėja, norėčiau tave pamatyt pavartojusią LSD. Tu tikrai atsiskleistum…
Gal todėl, kad nuotaikos darbe buvo groteskiškos? Sveikinimai su nuojautom… Ai, Nematomas… Kaip keista, kai tu jau viena koja žengi į susitikimą su vvvip, o tave pagauna ir laiko susirinkime, po kurio norisi rinkti sūrius lašus nuo veido…
Ech, Nematomas drauge, aš pagaliau išdrįsau pasakyti, kodėl ryt galiu neleisti laiko su gimdytojais, bei pasakiau, kokios nuotaikos būsiu jei leisiu. Jei leisiu – būsiu nusivylus dėl… Šiandien aš elgiuosi sau nebūdingai. Užkalbinau žmogų, nors tikrai nenoriu atsakymo. Atsiprašau.
Beprotė, Nematomas. Beprotė tik ir telaukianti, kol ją kas nors įskaudins.
Jis išėjęs sako:
– JEI visgi nuvažiuosi, tai nerėk ant visų. Bent jau per Kalėdas.
Nusišypsau. Juk nepatikėtum, kad galiu rėkti? Bet jis žino, kad galiu.
Gūžt į kamuoliuką.
Sako, greit Kalėdos. Nesu viena, Nematomas. Turiu pasiūlymą leisti Kalėdas Trakų paežerėse. Tutbūt čiupinėsiu šitą galimybę, ją mylėsiu, o jei nepasinaudosiu, tai padėsiu ant lentynos, kaip retro atviruką. Bet… Man tau meluot? Juk negaliu meluot tau ir sau… Ar galiu? Juk žinai, kur ir su kuo noriu būti.
Taip, Nematomas, aš šiandien mažumą išprotėjusi. Kodėl ne. Ne tiek, kiek gerb. Dali, paveikslus vadindamas “Napaleono nosis, tapusi nėščia moterimi, išvedusia pasivaikščioti jo šėšėlį su melancholija po tikrus griuvėsius”.
Taip, aš šiandien bijau… Man norisi būti ta kate, kuri glaustosi glostoma… Bet nesu. Karnavalas būna naujų metų naktį…
Nematomas drauge, aš šiandien darbe sakiau, kad sąžinė šiais laikais trukdo. Bet vistiek niekaip negaliu susitaikyti su neteisybe. Bet negelbėsiu pasaulio.
Velniop.
Ar ne per dažnai kartoju tą žodį?
Juk žinau išeitį. Tereikėjo išsilieti. Ačiū, kad klausei.