Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Lauke beveik lyja. Ėjau Gedo prospektu, kuris puošiamas Kalėdomis. Ir galvojau puoškitės puoškitės… Iš tikro tai labai jaudinausi, nes ėjau susipažint su mergaičiuke, su kuria ne viena naktis virtualiai prapliurpta. Ji gi mane virtualiai už rankos laikė, kai reikėjo pergyventi emo periodą. Jaudinausi, bo gi aš nemėgstu naujų žmonių. Ir iš vis nemėgstu žmonių. O ji irgi :).
______________________________________________________________________________________
Būna dalykų, kurių vis nori nori, bet na niekaip neprisiruoši.
Aš norėjau šuolio parašiutu, bet buvo gaila pinigų bei labai bijojau. Cha, gerasis brolis vestuvių proga išgelbėjo nuo visokių atmazkių. Kvietimus buvo būtina panaudoti tą sezoną. Teko šokt.
______________________________________________________________________________________
Taigi, minėtoji mergaičiukė mane palaikė už rankos, nes pagaliau finansiškai ir morališkai pribrendau įgyvendinti seną norą. Bet gi bijojau baisiausiai eiti ir susiderinti. Nes, o ką sakyt? Kaip savo norus išdėstyt? Kaip nugalėt nebendravimo barjerą? Ir viskas baigėsi gerai. Ir mano norui teliko laukti tik iki trečiadienio, 17 valandos.
______________________________________________________________________________________
Ir nieko nenutiko, o aš skrajoju padebesiais. Kiek mažai kartais tereikia. Pvz., tik suprast, kad minimum 10 metų galvoje nešiotas noras ims ir materializuosis.
______________________________________________________________________________________
Ir tereikia vieną vienintelį kartą per savaitę išeiti pietauti ir… ir būtinai tavęs pasigenda aukščiausioji valdžia:)). Gerai tik, kad dėl dalykų, kur aš galiu atsakyti: “viskas einasi pagal planą”.
______________________________________________________________________________________
Ech ir būtų tobula diena jei nereiktų niekur važiuoti, o galėčiau užsiimti trejetų kombinacijomis (kas norės, tas supras).

Man sakė, kad šiais laikais neturėti paskolų ir skolų yra elitinė padėtis.
Tai aš prie elito, nors iš vis nieko neturiu.
Tame tarpe ir ko prarasti.
Mažiau baimės. Daugiau laisvės.
Sakyčiau tai verčia šypsotis.

Jau daugiau nei tris mėnesius klausausi kažko tokio:
bet kaip tai galėjo nutikti…;
juk jūs taip tikot vienas kitam…;
bet gi jūs niekada nesipykot…;
bet gi jei jūs išsiskyrėt, tai ką kalbėt apie kitus…;
aš maniau, kad esate tobula pora…;
dar susitaikysit…;
šneki nesąmones, darai nesąmones, geriau nerasi, gailėsies…;
tai gal jis ką nors padarė?…;
ar bandei kalbėtis, kažką keisti…;
paaiškink, kaip tai sugalvojai…
Ir nors atrodo, kad jau per tiek laiko sužinojo kas tik nori ir nenori ir … mane vis dar užklumpa ta lavina.
Ir jiems, tiems, kuriems taip jau smalsu, kad net laiškus man rašinėja aš atsakau:
taip, mes išsiskyrėm. iniciatyva mano. apie bbv niekada nepasakysiu nei vieno blogo žodžio. visi 8 metai buvo labai geri. ne, mes nesusieisim ir kitą savaitę pradėsim tvarkyti formalumus. ne, mes net nesusipykę ir bendraujam kuo normaliausiai. man tas pats kaip ir kam viskas atrodė/atrodo. Viskas

O dar sako sunku užmegzti romanus šiais laikais (megztinį tikrai sunkiau, kaip ir parašyt romaną). Tik šast ir per penkias minutes užmezgi.
t.II: kaip tau sakinukas
Noreciau susipazinti su vaikinais ipac yzimibemis
Salomėja: bliam galvoju mano anketa kažkokia neteisinga. niekas neparašo. nors aš ir nebeprisijugiu beveik, kai tave išviliojau. nu bet vistiek. reik turbūt ir man norėt “ieshkau bet kokiu pazhinchiu, trumpalaikio romano, sekso nesiuliti, klausau popso, rasikit man visi biarniųkai”
t.II: seksa siuliti!
Salomėja: ne ne ne, ieškau trumpalaikio romano, sekso nesiūlyti:) logiška gi, gal ne?
kažkur mačiau kažką tokio
t.II: logiška. be galo
Salomėja: nu. t.II, nenori su manim trumpalaikio romano? sekso nesiūlau.
t.II: aišku noriu.
jei dar žinočiau, kas tai yra…
Salomėja: nesvarbu, koks skirtumas. išsiaiškinsime eigoje. tai skaitykim, kad gal jau užmezgėm?
t.II: jo, gal net ir baigėsi tas trumpas laikas
Salomėja: nea, trumpas laikas pagal mane tai kokia savaitė
t.II: ooo, tai jau seniai praėjo
ar tik dabar mezgam?
Salomėja: ne, tik dabar užmezgam. prieš tai mes tik pažindinomės, gėrėm ir sukom ratus vienas aplink kitą žiūrėdami ar verta.
t.II: a
nu ok
Tai va taip va paprastai ir užmezgiau tą romaną iki kito trečiadienio :)))
Ne, nu ir kuo aš darbe užsiimu…

Mažumėlę keista, bet šiandien man viskas gerai.
Ištikrųjų keista. Nėra net dėl ko pabambėt, nebent dirbtinai sugalvočiau.
Net t.II, kuris jau priprato klausytis nuolatinių mano skundų, užuot pasisveikinęs ryte iš kart rėžė:
t.II: nu papasakok, kaip tau blogai.
aš: tai kad gerai man viskas
t.II: gali ir apie tą papasakot, nors ir ne taip įdomu:)
aš: 1. darbe deadlainas kitiems. nieko nespėja, todėl prie manęs niekas nesikabinėja. 2. [[antras punktas apie visokius ilgesio priepuolius ir tai ko viešai neskelbsiu]] 3. tu domiesi kaip man sekasi, smagu. 4 jokie lūzeriai nebesikabinėja. 5. kolegė atnešė gerą knygą. 6. dažiau šeštadienį plaukus dažais, kurių spalva tik po 3 dienų atsiskeidžia – akivaizdžiai į ryžą pusę keliauju, aš juk nepasiduosiu kol ryža netapsiu. 7. gal dar kas nors gerai, bet nepastebėjau.
t.II: hm
nu tikrai, neblogai, neblogai
nė kart nepazyzei
Ėjau į darbą išsišiepusi, galvodama apie vakar vakare paminėtus skaičius, ir šiaip labai fun dalykus. Po to gi dirbau, suderinau labai man svarbią sutartį su vokiečiais kažkokiais. Tada labai vienu metu prajuokino kolegė iš kito kabineto. Tai va taip jau ir beveik prabėgo diena ir dar neradau ko pazyst. Ir net vakare tam pačiam t.II parašiau, kad mažumėlę keista, bet vis dar viskas gerai.
Ir aš gi kuo puikiausiai žinau, kad man gerai nebūna niekada. Bet šiandien tarkim bambėjimo išeiginė. Kartą metuose galima.
O gal užvalgiau ko nors?

Kai tik artėja kokia nors šventė, tai ir prasideda: “ko norėtum dovanų”, “ką tau padovanot” ir pan.
Ir niekada gi užkluptas nežinai… Na gerai, aš pvz., galėčiau net mažą sąrašiuką sudaryt ko norėčiau, bet… Bet svarbiausia yra ko nenorėčiau. O ne taip jau ir mažai susidaro tų nenorimų dalykų:
1 Tikrai nenorėčiau gauti pliušinių žaislų. Nebent su keliomis išimtimis. Nes katinas Vaska, kuris gyvena mano lentynoje visai mielas. Dar kažkada mačiau afigienai realistišką krokodilą. Jaučiu gal paimčiau ir laikyčiau koridoriuje svečiams gąsdinti. Ir tie meškiukai visai nieko, kur brangūs tokie.
2 Kad ir kaip myliu knygas, nesuprasčiau dovanų gavusi albumą iš serijos „didieji pasaulio miestai“, „šiuolaikiniai stebuklai“ ir t.t. . Dar gi niekada neapsidžiaugčiau gavusi populiariosios psichologijos knygų, ala vienuoliai su ferariais, mafijoziniai vadovavimai, svorio metimas ryjant, draugų paieška ir įtakos darymas ir t.t. . Ir tiesiog pakęsti negaliu dovaninių knygelių. Na tų tokių apie meilę, apie draugystę…
3 Nelabai gerai pagalvočiau ir apie žmogų padovanojusį, kokią porcelianinę statulėlę, gausiai dekoruotus nuotraukų rėmelius ar albumus, kičines vazas, sapnų gaudykles, visokias ten molines ar belekokias žvakides [[ne žvakes]]. Na ir panašius daiktus, kurie teoriškai turėtų puošti židinio atbrailą, bet praktiškai niekada to mano namuose nesulauktų.
4 Gavusi puodą, keptuvę, indų servizą, duonos skrudintuvą ar panašų stafą irgi pažvairuočiau į dovanotoją, kaip į kokį nesusipratėlį. Tiesa, visai man tinka peiliai, vyno taurės, bokalai. Ir gal ir užtenka. O ir šiaip nelabai man tokių daiktų reikia.
5 Man nepatinka dovanų gauti pinigų. Paskutinį kartą aš trečdalį išleidau ne sau, trečdalį visokiai gyvenimiškai smulkmei, ir tik vieną trečdalį panaudojau kažkokio daikto pasidovanojimui. Kita vertus geriau jau pinigai, nei anksčiau ir po to išvardinti dalykai.
6 Gal nereikia man ten dovanoti visokios keistos kosmetikos, pvz., lūpdažių, kai aš lūpytes tik kvepiančiais bespalviais balzamukais teplioju. Arba pavyzdžiui, juodo nagų lako (patikėkite esu gavus), kai aš nagų arba iš vis nelakuoju, arba tik specifine vienintele holografine rusva spalva. Arba plaukų lako/želė/putų (ir vėl esu gavusi, net ne kartą). Nenaudoju aš tokių dalykų. Arba mėlyno akių pieštuko (irgi esu gavusi), ar tai dar kokios sunkiai sunaudojamos keistenybės.
7 Atsargiai su papuošalais. Šiuos mėgstu gauti dovanų, nu bet prašaut pro šalį lengva. Aš nešioju ir kelis litus kainuojančius, maximos apatinėje lentynoje išknistus, papuošalus bei užsisakinėju vienetines, įkopiančias į triženklę sumą, puošmenas. Taip, kad ne kainoje esmė. Nereikia manyti, kad štai jei jau Salomėjai patinka raudona, tai padovanojam raudonus auskarus ir ji bus laiminga. Nesvarbu, kad ant jų kažkokios ten aukso spalvos dzingu lingu ar dar velnias žino kas.
8 Aš nesu tas žmogus, kuris įvertins ir apsidžiaugs kalendoriumi, puodeliu, marškinėliais, dar kažkuo panašiu puoštu mano ar kitų svarbių žmonių nuotraukomis. Nebent tai bus kažkas tokio originalaus, ko aš dabar neįsivaizduoju.
9 Turbūt dar kas nors, kas dabar nešauna į galvą.

Vėl linksminuosi skaitydama forumų temas supermamoj. Rubrikoje “vyrai ir moterys”. Nes tos temos, kuriose paprastai apsilankau (stilius ir apranga, skelbimai, darbo paieška, knygų skaitytojų klubas, piniginė, kulinarinės idėjos) man visai nejuokingos.
Tai va, skaitau forumo temų pavadinimus ir niekaip nesusilaikau nepakrizenusi. Pvz.,
“Santuoka – kalėjimas. Man baisu. ” Jėtau jėtau :))). O aš neseniai sakiau, kad šiais krizės laikais kalėjimas, kaip ir visai neblogai. Už nuomą mokėt nereikia, valgyt duoda…
Labai gera tema “Aš myliu savo vyrą… “. Net užsukau į vidų, kur autorė rašo, kad štai visos varo ant vyriškosios giminės, o ji tai saviškį myli. Nugi dabar moterytės gali pasidžiaugt, temoje net prisipažint tą gėdingą faktą, kad gi ir jos myli. Jos ne vienos!!!
O va čia iš vis gera “Vyrų auklėjimo pamokėlės 🙂 Pasidalinkime patirtimis ir patarimais“. Eikit sau, kadangi paprastai esu vyrų pusėje, tai net neišdrįsau užeit į šitą temą. Kaži kaip ten juos dresiruoja? Gal kaip šuniukams, kas kart įvykdžius reikalavimą saldainį duoda? Pavyzdžiui, alaus ar kotleto pavidalu.
Dar vienas nustebinęs perliukas “Apie ką kalbat su savo vyru? Ir kaip daznai tai vyksta“. :))) O ką, su vyrais dar ir kalbėti reikia? Gal galima pasidaryti tokias korteles su frazėmis. Tinkamu momentu parodai reikiamą, pvz., “išnešk šiukšles” ar “pamylėk mane” ir nė burnos aušint nereiktų.
“Kaip reaguoti, kai tau sako, kad nebemyli” – nu bliam, tai čia ką, forumietės patars kaip reaguoti, a? Nereaguok, isterikuok, verk… Ir klausysi? Pati kažką panašaus neseniai patyriau ir niekaip nenupasakočiau savo reakcijos. O gal net nusakyčiau, kad ji buvo teigiama nes įnešė aiškumo.
“Pora iš skirtingų socialinių sluoksnių… Arba jis mažiau inteligentas nei aš” – šiaip labai inteligentiška yra tokias temas kurti. Arba kur ta “inteligencija” buvo poruojantis?
“Kai ‘kabina’ vyro draugas. Kaip elgtis?”. O gražus draugas???
“Ką reiškia – “tai nieko nereiškia“? “. Paprastai tai reiškia du variantus. Vienas, kad reiškia reiškia, bet ir tu durnyte reikalinga: gal dulkeles gerai valai, gal valgyt skaniai gamini, o gal lovoj moki nepamainomą triuką. Taigi tave reikia išlaikyti ir apgauti, kad tai nieko nereiškia. Ir antrasisi variantas. Tai iš tiesų nieko nereiškia.
Šitos temos pavadinimas tikrai privertė krizenti “ar melžiate vyrus-draugus-meilužius. pasidalinkit patirtim 🙂“. Pavyzdžiui, aš pieno nemėgstu, tai melžimo patirties visiškai jokios neturiu. Ai mama kažkada ožką laikė, nu bet aš vistiek neprisidėjau prie to melžimo, o ką jau čia vyrai.
Na vos tik pamanai, kad vyrai melžiamos karvės, tai atrandi temą pavadinimu “Visi Vyrai kiaules ;)? Ar tiesa 🙂?”. Hm, čia iš tų pasakymu, kad visi vyrai kiaulės ir nėra ką apsirengti? Asmeniškai aš per visą gyvenimą nesu sutikusi vyro, kurį galėčiau pavadinti kiaule (o apsirengti tikrai nėra ką). O sutikau ne taip jau ir mažai jų. Mokslai, darbai, vis vyriški kolektyvai.
“Ar egzistuoja idealus vyras?”. Aišku gi. Aš net žinau, kur gyvena. Ale ne mano jis, tas idealusis.
Ir va taip va linksminiesi žmogus. Nei aš skaityčiau tuos forumus nei ką, jei nebūčiau sugalvojusi padirbėti namuose. O tada taip ir traukia prie visokių šlamštukų, kad tik nedirbt.

Nugis štai ir vėl teko atseikėti užu nuomą ir mokestėlius.
Jau gi buvau baisiausiai nusiteikusi, kiek čia daug reiks mokėti, bo net kokią savaitėlę šildė gi. Dar šiandien bbv užsukęs “pasigyrė” kiek susimokėjo, tai… Kiek man mokėti reikės sužinau tik tada, kai šeimininkė ateina.
Na ir nesakysiu, kaip apsidžiaugiau, kai paaiškėjo, kad mokėti turiu 40 LT mažiau nei praeitą mėnesį. Mano paranoja šį kartą vertinama 160 LT, nes tiek atliko iš to, ką buvau pasiruošusi mokėti. Good, reikia grąžinti į neliečiamą saskaitą, kitas mėnesis bus sunkesnis, jau vien dėl tų jingle bells, o ką jau ten šildymai visokie….

1. Išmaišiau visą didelį Rimi ir niekur neradau nuodų. Nelengva ta žudikų dalia. 🙁
2. Maklinėdama po torentus negalėjau neparsiųsti ir nepažiūrėti filmo pavadinimu “How To Lose Friends & Alienate People”. (šūdas, nežiūrėkit, bet pavadinimas vistiek patraukė).