:) (:

Lauke beveik lyja. Ėjau Gedo prospektu, kuris puošiamas Kalėdomis. Ir galvojau puoškitės puoškitės… Iš tikro tai labai jaudinausi, nes ėjau susipažint su mergaičiuke, su kuria ne viena naktis virtualiai prapliurpta. Ji gi mane virtualiai už rankos laikė, kai reikėjo pergyventi emo periodą. Jaudinausi, bo gi aš nemėgstu naujų žmonių. Ir iš vis nemėgstu žmonių. O ji irgi :).
______________________________________________________________________________________
Būna dalykų, kurių vis nori nori, bet na niekaip neprisiruoši.
Aš norėjau šuolio parašiutu, bet buvo gaila pinigų bei labai bijojau. Cha, gerasis brolis vestuvių proga išgelbėjo nuo visokių atmazkių. Kvietimus buvo būtina panaudoti tą sezoną. Teko šokt.
______________________________________________________________________________________
Taigi, minėtoji mergaičiukė mane palaikė už rankos, nes pagaliau finansiškai ir morališkai pribrendau įgyvendinti seną norą. Bet gi bijojau baisiausiai eiti ir susiderinti. Nes, o ką sakyt? Kaip savo norus išdėstyt? Kaip nugalėt nebendravimo barjerą? Ir viskas baigėsi gerai. Ir mano norui teliko laukti tik iki trečiadienio, 17 valandos.
______________________________________________________________________________________
Ir nieko nenutiko, o aš skrajoju padebesiais. Kiek mažai kartais tereikia. Pvz., tik suprast, kad minimum 10 metų galvoje nešiotas noras ims ir materializuosis.
______________________________________________________________________________________
Ir tereikia vieną vienintelį kartą per savaitę išeiti pietauti ir… ir būtinai tavęs pasigenda aukščiausioji valdžia:)). Gerai tik, kad dėl dalykų, kur aš galiu atsakyti: “viskas einasi pagal planą”.
______________________________________________________________________________________
Ech ir būtų tobula diena jei nereiktų niekur važiuoti, o galėčiau užsiimti trejetų kombinacijomis (kas norės, tas supras).