Atėjo kolega, klausia ar kas nors iš mūsų rūko. Mat cigarečių, o gal ir kompanijos reikia. Nerūkom. Gal. Beieškodama kramtomos gumos knisausi rankinėje ir… …ech, kaip gardžiai kvepia tas “trešnės vyne” pypkinis tabakas. Norisi visai išsitraukt. Smagus žaidimas tos pypkės. Netikėtai smagus.
Užsipylėm vandens. Užkaitė. Tada aš priėjau. Išjungiau. Šaltu vandeniu užsipyliau kavą ir galiausiai suvokiau ką padariau. Laura į viską žiūrėjo nuostabos kupinomis akimis.
Tikra krizė. Pildausi jau nebe bendrą nuolatinį, o tik troleibusinį. Ir dar netingėjau registruotis sistemoje idant trijų litų už aptarnavimą nepaimtų. Bet tokiu būdu bilietą tik per 24 val papildys. Nu gražiausia.
Pagaliau patikrinau senuką teleloto bilietą. Matyt tas milijonas buvo dar ne mūsų. O ir nafik tas milijonas reikalingas. Po to vienos bėdos su juo.
Frazė – Buvo smagu,- pasirodo gali būti pasakyta ir nelabai tinkamu laiku. O iš ties, kai pagalvoji, juk po laidotuvių jos nesakytum. Kai miršta ar apmiršta…
Vistiek vos vos, kad ir su batais, įsibridau į jūrą. Negaliu ją pamačiusi taip ir palikt nepalietus.
Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai
Štai tas pavasaris :)
Murkiu garsiai, murikiu tyliai, murkiu viduje, murkiu išorėje. Savaitgalis savaitgalis. Su kaupu kuo puikiausias. Jau toks šiltas, tiek jausmų, patyrimų… …nuostabos žiūrint į tokius įprastus kitiems dalykus: žiūrėk, žiūrėk! žiūrėk… Tiek daug juoko, laimės, jausmų. Varpų garsai, ošimas, tuksenimas. Tokio įprasto įprasto, kasrytinio kasdieninio dalyko paieškos… …ir neradimas net per penkias dešimtis kilometrų. Ir jau įprastais tapę nesusipratimai. Po kurių lieka tik juokas.
Ačiū. Savaitgalis nuostabus.
Savaitgaliui įsibėgėjus
Aš sau šypsaus šypsaus…
Kaip aš bandžiau tapti nematoma
Darbe pasakiau, kad labai nenoriu eit iki korektūros. Ne todėl, kad tingėčiau, o todėl, kad labai nesinori pirmyn atgal vaikščiot pro šefą. Tai kolega man sakė, kad užsidėčiau kapišoną ir iš karto tapsiu nematoma. Užsidėjau. Padėjo tik truputėlį, tai dar užsimoviau gražuoles laimingas pirštines.
Tai va taip iš karto tapau nematoma:
O va čia tai rankos visai nematomos tapo. Ir dar mūsų užgavėnių dekroracijos. Nuotaika geresnė nei per Kalėdas:
P.S. Snukelis čia neužbliurintas. Tiesiog aš nematoma.
SuperPP (pasidaryk pats)
Jūsų namų valytoja išvaikė vorus? Ne bėda! Salomėja ir bg jums patars, kaip pasigaminti savo voratinklį. Nuo šiol švarūs kampai bus nebebaisūs!
O daryti reikia taip:
1 Gulėti ant lovos. Diskutuoti apie globalinius klausimus. Netikėtai ne į temą tarti:
– o davai pasidarom voratinklį?
2 Nieko nelaukus imti ir pasidaryti.
Ir taip mūsų namuose atsirado voras Pranius-УД1Б bei jo draugė 555 Timer su visais savo ištaigingais namais:
Nuotrupynas
Rokiruotė. Dėl to, kad kai kurie piešekliai gavo rėmelius, o taip pat įsigijome tvirtinimo priemonių kadaise nuo sienos nulipusiam katinui, tai teko pergalvoti, kur ir kas kabės. Gražu, tačiau labai įdomu tai, kad varna užsimanė kabėti ant stalo lentos apačios. Nieko keisto, po stalu telpa didi dalis mano, o jau ne tik ir mano gyvenimo, todėl po juo tenka lįsti dažnokai. Tai ir varna tuo pačiu galima pasigrožėti.
Radiniai. Ar nustebau tada, kai naktį pajutusi, kad kažkas braižo kojas, lovoje radau reples (sakė, kad ten žnyplės)? Nea, nenustebau. Panašu, kad nuolat tikiuosi kažko panašaus.
Instrukcijos. Jos skirtos tik tam, kad jas skaitytum, kai kas nors nepavyksta. Taip pat kai nuobodžiauji eilėje. Mūs namuose sninga kilimų valikliu.
Sekmadienį galvoti pavadinimą?
Aij aij. Niekaip nesuprantu, kodėl man atsikėlus viską skauda. Vieną ranką vos pakeliu.
Ir vėl gi manau, kad naktį greičiausiai dirbu kokį nors slaptą darbą ir po to neprisimenu. Turbūt superherojė. SuperShizamėja. Tikiuosi nedarau gėdos Salomėjų vardui ir nelakstau ten su aptemptu triko ir plėvesuojančiu apsiaustu. O gal? Su S raide.
O visgi. Šita hipotezė turi spragų. Nes pasaulio gelbėti aš tikrai negaliu. Mieliau jau, kaip ir kai kurie mano aplinkos žmonės, nuspausčiau tą raudoną mygtuką.
Sako
Ryt į darbą.
Tai nafik aš tiek alaus gėriau ir gersiu?
O jei rimtai, tai man patinka spontaniškos mintys.
Aš čia apie savo pomėgį viską apvedžioti.
Hm hm
Kažko aš vėl nesuprantu.
Aš vat turiu daugiau kvepalų nei reikia. Liudininkai paliudys. Taigi nesu prieš kvapus.
O bet tačiau, nu kam reikia tiek prisikvėpint, kad užėjus į kabinetą visiems užgniaužia kvapą.
O parfumerijos kioskeliui išėjus iš kabineto, kas nors drėbteli ne itin mandagią frazę tą tema.
Įvaizdis?
Sugalvojom darbe, kad reikia pastatyti spektaklį pagal “Šaunusis ketvertukas prasmegusioje pilyje”. Lakstytume čia leidyklos rūsyje…
Man kažkodėl iš pradžių priskyrė tos eilėraščius rašančios vaidmenį (išsigyniau). Kaži kodėl? Gyvenime nesu parašiusi nei vieno eilėraščio (nu išskyrus kai reikėjo ten mokykloj).