Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Galvojau reik nueit į kokį spektaklį.
Ėmiau brausint.
Aha, šitas gal nieko. Ojėj kokia kaina.
Nu gal šitas? Vajė kiek kainuoja.
Supratau, kad neuždirbu tiek, kad į spektaklius vaikščiočiau.
Teks grįžt prie piratinio kino.
Štai kolega pagal užsakymą (mano internetas gi ribotas) parsiuntė filmuką.
Nekainavo nieko.
Bet sako už piratavimą į kalėjimą sodina.

Pavadinimą sugalvojo bg, po to kai pasakiau, kad bloginsiu apie tai ką bloginsiu.
Važiuojam x kryptimi. Pro vestuvinių suknelių saloną. Vitrinoje suknelės. Arba tai kas gadina suknelių vardą. Tortukai tokie.
Jau eilinį kartą pasvarstome kas gali vilktis tuos tortukus. Už bausmę? Kodėl kodėl kodėl?
O tada pasipila mano minčių srautas:
– Na aš galvoju, kad stambesnės merginos tortų nesivelka arba procentaliai velkasi tikrai rečiau. Jos vistiek gana kritiškai įvertina savo figūrą ir supranta, kad tortai ne joms. Taigi vadinasi šiuos velkasi tos kur lieknos. O tos lieknos dažnai laikosi įvairių dietų. Na ir žinoma vengia valgyti tortus. Bet kaip ir visi dietininkai – amžinai nori. Ir kai pamato suknelę tortą tai joms susiasocijuoja su kažkuo geidžiamu. Plius dar pati diena geidžiama. Nu tada taip ir gaunasi, kad jei jau jos nuolat negali valgyti torto, tai bent pačios pabus tortu. [sunku net patikėt, kad tiek kalbėt pradėjau].
– Jo. Nes tortas gaunasi, kaip ir vertybė.
– Nu. Va ir išrišom viską.
Jokios paslapties. Tik logika.

Sunkiai atsikelia.
Bamba ant laimingai miegančios katės. Bamba už tai, kad naktį bomžavo.
Bamba ant savo išvaizdos.
Bamba tyliai, kad netrukdytų Kitei ir bg miegot.
Tada eina į darbą ir tą pusvalandį keikia pasaulį. Orą, kad nelabai šilta. Darbą, ir šefą, kad niekaip neišmeta, o išeit nėra pasiryžimo ir drąsos. Save, kad tokia bailė. Ir Sistemą, kuri sukurta taip, kad visko bijotume.
Geria kavą darbe.
Pasitikrina sąskaitą.
Atsidūsta.
Sumoka už vodafone ir salomeja.eu adreso pratęsimą.
Vėl pažiūri likutį.
Atsidūsta.
Ir galvoja, kaip čia tapus nematomai?
P.S. Atsiminiau, kad dar nerašiau to fakto, kad šeštadienį palaidojau savo nematomą draugą. Gero jam nematomų draugų rojaus. Niekas negyvena amžinai :(.

Uno žaidimas viduryje centro ant suoliuko. Kol matosi spalvos. Kol sugrubusios rankos sugraibo kortas.
Daug miego ir Braškės. Nors visgi braškės, nes nevertos didžiosios raidės.
Ašaros.
Ir skaitymas. Pirmą kartą nuo tada, kai ėmiau rašytis ir sau vertinti balais knygas… …maksimalus įvertinimas. Ir prisiminimai. Ir atslenkanti mizantropijos banga.
Ir mokymasis. Virinti. Į tobulybę kada nors.
Dar kuriamas grožis.
Murkianti katė.
Ir jau maudžiantis pilvas, nes ryt į darbą.

Galiu atsilaikyti prieš nuolaidas gardėsiams.
Nuolaidos kelionėms ar renginiams manęs visai nedomina.
Atsisipiriu ir drabužių išpardavimams.
Galiu va net 8 mėnesius atsilaikyti prieš betkokius BATŲ nukainavimus.
Bet nu niekaip negaliu praeit pro knygų išpardavimus.
-49 litai.
+4 knygos.

O idėja nepaprasta. Ją ištarus garsiai… …žvengėm porą valandų.
Po to aš sunkiai dirbau ir kenčiau pagirias, o bg sulakstė medžiagų ir visą dieną virino.
Rezultatas dar juokingesnis ir nerealesnis nei mintis.
Ir veikia.
Veikia savadarbė transporto priemonė.
Pavyko iš taško A nukakti iki taško B. Nu kilas koks. Po to pavyko atgal parvažiuot. Super. Beta versija dar tik, todėl negaliu rodyt. Testinio važiavimo metu paaiškėjo ką reikia tobulinti.
Trūkumai: labai juokinga. Ir laaaaaaaabai daug dėmesio. O maršrutas nebuvo labai žmoningas.
Jėga.

O kodėl tu nebegeri alaus?
O kodėl tu nevalgai jūros gėrybių?
O kodėl bijai vabalų?
O kodėl tu nenori daryt taip ir va šitaip?
O kodėl tu nežiūri televizoriaus?
O būna ir todėlčiai.
Todėl, kad dalyvauju eksperimente.
Todėl, kad fu.
Todėl, kad jie ropoja.
Todėl, kad noriu anaip ir kitaip.
Todėl, kad dar turiu sveiko proto likučių.
Esminis klausimas dėl, kurio rašiau šitą nesąmoningą įrašą: ar gražus niekiviskmėjinėjimų dizainas?

Iš pradžių mane pavadina Tobula Moterimi. Užtvirtinimui kelis kartus pakartoja. Net viešai.
Dar mane pavadina Mažuoju Genijum. O aš ką… Nu norėjau tik, kad linksma būtų.
Tarpuose pavadina Ryžu Nachalu.
O aš juokiuosi ir galvoju: nu nieko sau.

Šiandien papasakojau vienam geram draugui, kad aš nelabai benoriu va taip va dirbt, kaip dabar. 9-17. Kitą dieną vėl 9-17 ir t.t. Ne tik viskas blogai dėl tos krizės, bet iš esmės NUSIBODO.
Na taip pinigai pinigėliai. Bet aš įsipareigojimų neturiu ir nelabai ketinu turėti, tad daug man jų nereikia.
Tas draugas (aha, tas pats su kuriuo sukūrėm tąąąą meeeenąąą) gi man pametėjo mintį, kuri galbūt man ir nelabai tinka. Bent jau kol kas. O bet tačiau apsvarsčius, pasimokius, biški investavus, kodėl gi ne.
Pagrindinė esmė, kad aš apie tai net nebuvau pagalvojusi.
Ir mąstau, kad gi aš daug visko tiesiog nepagalvoju.
Tai va, darbo pasiūlymų man nereik, bet gal kas gali patart ką galėčiau veikt? Iš ko truputį pajamų įkrenta?

Šiandien baisi diena. Deadlainas. Tai važiuoja stogas.
Bet ir labai suaktyvėjęs protas. Matyt nuo tų vitaminų. Tai nupiešiau čia labai aiškų paaiškinimą kas darosi aplinkui (tie vartai seniau buvo uždaryti ir tik vienas kitas prasmukdavo):

Planas toks: palaukt kol jų mažiau liks ten, nei sumigruos čia ir tada pabėgt.
Sako negerai išduot planus. Aš sakau, kad geriausia viską matomiausioje vietoje slėpt.