Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Šiandien ta diena, kai bloginti nesinori, nes supyškinau ilgiausią tekstą kitame bloge  :). Dėmesio dalijimas.

Nutikę dalykai. Vakar gavau fotoepiliatorių (na kaip gavau – pirkau). Jo norėjau nuo pat tada, kai sužinojau, kad tokie daiktai būna. Pirmą kartą išbandžiau. Dabar kas penkias minutes tikrinu, ar jau nuslinko plaukai, nors rezultatas pasimatyti turi tik po 4 kartų, kas pagal instrukciją yra po 2 mėnesių :D.

Dar šiandien supratau, kad esu beveik katinas, nes gyvenu tarp dėžių. Pvz., mano darbo erdvėje (namuose) yra 22 vienokios ar kitokios formos dėžutės. 10 iš jų talpina atvirukus (rinkiniai po 100vnt). Kitose šiaip… Kur kortos, kur nagų lakai, kur gauti atvirukai, kur tas pats minėtas fotoepiliatorius, kur lipdukai, kur smulkmė visokia…

Po stalu aš marinuoju dar gal 10 dėžučių nuo visokių siuntinių. Nes o gal prireiks. Siaubas.

Pirma dalis, nes antra turbūt ištiks šeštadienį.

Tad štai mano pirminis sąrašas buvo toks:

Į klaidas dėmesio nekreipkite, nepataikiau į klaviatūrą.

Vieną knygą vakar gavau kitais keliais. Dvi knygos dar pasirodo lyg ir neišleistos. Dar visada ieškau atvirukų. Šios dienos pirkiniai:

Du trileriai, nes reikia atrasti naujų autorių. Po 6e.

Knyga iš pirmo sąrašo. 6e.

Spontaninis pirkinys. 7e.

Dar kelias neužiūrėjau, bet gi sunku nešti :).

Na ir kiti pirkiniai. Vos atėjau į mugę iš karto išleidau 20e už 25 ukrainietiškus atvirlaiškius. Dobralystivka.com. Jei nesate abejingi situacijai Ukrainoje taip galite prisidėti savo pinigais.

Tada dar po 50ct išleidau šiems atvirukams.

Vieną eurą palikau už Čiurlionio rinkinį.

3 eurus už ukrainietiškus raštus.

Pirkinys ne į temą, bet šiaip ar taip tą žurnalą perku, o kioske naujo nėra. 2.17e

Na ir pajutau, kad man jau reikia terbos viskam. Mylimo rašytojo, su puikia fraze. Dar labai norėjau skerdyklos su “nieko nepadarysi”, bet jau pagailėjau. 3e.

Ko aš dar noriu? “Geros auros” pakabuko su plunksna. Labai noriu Nieko Rimto puodelio. Bet 11e :/. Dar kelių knygų. Ir dalykų antspaudams – zagatofkių, rėžtukų, dažų pagalvėlių. Visa tai irgi buvo pirkti. Gal šeštadienį?

 

Šiandien itin keista komunikacija. Tai gaunu keistų laiškų, tai susirašinėjimai tokie, kad atrodo, kažkas iškirpo gabalus teksto.

O ryt knygų mugė.

Ką pirksit?

Kai aš sulaukių tų keistų darbinių laiškų iš pradžių žiobteliu. Po to atsimenu, kad pilnatis ir nusiraminu. Viskas pastovu. Viskas gerai.

Šiandie turėjome eiti į juokingą spektaklį. Laukiau labai. Nes eisim kažkur. Ir tik švyst tokia mintis, kad reikia patikrinti, gal bilietai.lt rašo trukmę. Atsidarau. O ten pranešimas, kad spektaklis mėnesiui nukeltas. BL.

Ta proga beveik poros metų senumo prisiminimas.

Na, nieko ypatingo, bet keista diena.

Žmonės FB konkurse rašo eilėraščius.

Šiukšledėžė jaudinasi dėl įmaučių kokybės.

Įmonė pasižadėjusi man atsiųsti produktų pavyzdžių dingsta, o paklausti kur, atsako, kad kiti blogeriai”nugvelbė”. Hm.

O aš šiandien dideliu lankstu apėjau visokias pagundas. Gi taupau ir viską ten.

Rašo man pagal skelbimą. Klausia ar dar parduodu knygą, jei taip kaip ir kada galima su manimi susisiekti. Paklapsiu akimis. Knygą dar turiu, o su manimi gi jau susisiekėte.

Gaunu ironišką atsakymą, kad oi kam toks konspiracijos ir slaptumas. OMG. Supratau, kad kai kurie žmonės susisiekimu laiko skambinimą telefonu. Man tai čia total atgyvena. Ypač štai tokiose srityse, kuriose reikia kažką suderinti. Laiką, datą, vietą. Ir ką? Čia man dabar reikės viską prisiminti, užsirašyti ant popieriuko? Kam, jei galima susirašyti, o tą susirašymą atsiversti reikalui esant.

O šiaip aš nesusitikinėju. Norit ko nors iš manęs, tai siųskitės paštu. Amen.

Pastaruoju metu galvoju, kad yra dalykų, kurių noriu, bet nenusiperku, nes brangu, gaila pinigų ir t.t. Pvz., kvepalų už 60 eu. Vieno aparato už 500 eu. Suknelės už 45 eu. Kuprinės už 61 eu. Ir šiaip jau garderobą laikas keisti, kiek galima su tais pačiais megztukais.

Ir ne tame esmė, kad tų pinigų nebūtų, esmė ta, kad jie prašvaistomi. Pvz., pirkau dvi grožio dėžutes. Viena gavau, ne itin nudžiugino. Kitą dar gausiu mėnesio gale. Suma – 42 eu. Praktiškai jau būtų išėjusi suknelė, arba 2 trečdaliai kvepalų.

Tad trumpas pasižadėjimas sau.

Artimiausiu metu pasistengsiu nepirkelioti visokių nesąmonių, o kas kartą nenusipirkusi kažko nelabai reikalingo, pasidėsiu tuos eurus į šalį. Kaip nors, nes paprastai tai padaryti sunku. Ir nebegailėsiu sau brangių daiktų. Mainais į krūvą šlamšto.

Šiandien kažkokia grožiui dedikuota diena (pirma foto – mainų dėžutė).

Bibliotekoje renkuosi knygas ir girdžiu kaip darbuotoja klausia merginos:

– Ko ieškot?
– Jo Nesbo, – atsako ji.
– Baikit, mes niekada neturim Jo Nesbo. Šiaip tai visas knygas turim, bet niekada neatsilaisvina, tik  užsakomos.

Po kiek laiko mergina klausia:

– Gal galit ką panašaus rekomenduot?
– Į Jo Nesbo? Na imkit tą, štai taip, tą..

Ir nurodo merginai L. Kepler “Ugnies liudytoją”.

Čia jau įsikišu aš:

– O! Šita tai labai gera, bet žinokit, kad čia trečia dalis tik.

Bibliotekininkė piktokai:

– O koks skirtumas? Galima ir taip skaityti.
– Na galima, bet gal įdomiau iš eilės, dabar ten veiksmas vyksta, o priešistorę tik numanyt reikia… – nedrąsiai prieštrauju.

Bibliotekininkė ir toliau piktokai:

– Visai čia nesvarbu. Mes net neturim Hipnotizuotojo. Va Gerritsen irgi išleista visaip…

Aš vėl nedrąsiai prieštarauju:

– Taip, aš irgi pradėjau nuo vidurio, po to skaičiau pradžią, po to vėl vidurį. Bet vistiek įdomiau kai viskas nuosekliai, o tai vienoje knygoje detektyvės vaikas jau paaugęs, kitoje dar tik būsimą vyrą susitiko, gydytoja irgi ten visokių šeimos ir meilių istorijų turi…

– Nesvarbu! – vėl sako bibliotekininkė.

Nesvarbu tai nesvarbu. Užtat aš ir nemėgstu jokių diskusijų apie knygas, pristatymų, susitikimų su autoriais. Mėgstu tik skaityti.

Tad šiandien parsinešiau truputį magijos, truputį komedijos ir truputį apokalipsės.

 

Įdomu ar būna kokie nors drąsos ir pasitikėjimo savimi kursai? Nes aš tai visai jau. Užsimaniau  pauostyt kvepalus Sarmoje. Tiesiog aš labai ieškau kvapo. To. Ir tie kvepalai pagal aprašymą atitinka. Na ir užmačiau išrikiuotus. Užėjau į Sarmą, galvoju pauostysiu, bent sužinosiu ar tikrai man liptų. Esmė tame, kad žinau jog jų nepirksiu, nes tiesiog nepigūs. Neturiu tiek kvepalams dabar, ir greitu laiku neturėsiu nes taupau kai kam kitam. Ir štai tas žinojimas, kad nepirksiu atima iš manęs visą pasitikėjimą. Kai priėjus prie kvepalų į mane sužiūra apsauginis ir dvi konsultantės aš tik apsimetu, kad šiaip va pažiūrinėjau ir išeinu. Et. et.

O kol nepaklausėt neesminio klausimo, tai va: