Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Aha, alus man patinka

Supratot teisingai. Man patinka alus. Bet tikrai ne koks ten Švyturio Ekstra ar dar ten kažkoks. Man patinka tamsus alus. Ir jaučiuosi skriaudžiama. Kavinėje gali turėt Cola Light, gali turėt nealkoholinio alaus, ir šiaip pataikaut įvairiems skoniams… O tamsaus alaus ir su žiburiu nerasi. Gerai, kabokuose ne toks jau ir didelis pasirinkimas. Eikim į Maximą. Neskaitant kokio čekiško ir brangaus alučio… Tamsaus rasti be šansų. Ar bent pustamsio… Buvo Hornas su medum. Buvo ir pražuvo. Buvo Kalnapilio Juodas. Pabuvo ir pražuvo. Kur jie dingsta? Nepopuliarūs? Bet vardan vardo, vardan skonio… Jau geriau išleist naują pakuotę, ane? Nemėgstu visokių Čiliakų, bet eidavau į “Čili Kaimą” nes ten turėjo Vilmergės Juodo (mano kraštas). Nebeturi. Banas Čiliui:)
Gerai jau. Geriu Švyturio Baltiją, nes vienintelis tamsesnis alus rastas Maximoj. O ir tą patį ne visur aptiksi.
Išsiliejau. Klaidas ryt ištaisysiu.

Nykštukai, kopūstai, gandras ir Amsiuko planeta

Esu žmogus su labai lakia vaizduote. Kai kas nors juokauja ir mėtosi visokiom ten frazėm ala „kad tu nusprogtum“, man lengva tą sprogimą įsivaizduoti. Kad turiu nematomą draugą (kuris įtariu blogina) rašiau jau nesyk. Kad mane persekioja nykštukai irgi ne paslaptis. Kas paslėpė šaukštelį? Nykštukai. Kas ten vamzdžiuose ūžia? Nykštukai. Kas sugadino mašinos langą? Aišku, kad nykštukai. Kas netikėtai perkrovė kompiuterį? Ir vėl nykštukai.
Mano vaizduotė reiškiasi įvairiais būdais. Pamenu gintis reikėjo bakalaurinį darbą. Ogi Salomėja baisiausiai bijo viešai ir garsiai šnekėti. Nesvarbu, kad viską moku, viską žinau, pati darbą dariau, bet užsiblokuoja kažkas ir taškas. O gintis vistiek reikia. Atsirado patarėjų, kurie liepė įsivaizduot, kad dėstytojai, tai kopūstai darže. Ok, lengva. Taip ir bus. Stoviu aš prieš juos. Pasakoju… Ir matau… Kopūstus. BET… Ant tų kopūstų žali vikšrai (na tie, iš kurių drugeliai balti išauga) rangosi ir juos graužia. O mano gi didžiausia fobija vabalai ir kirmėlės. Tai ką, galvojat man drąsiau pasidarė prieš vikšrus stovėt? Geriau jau tada dėstytojai. Taip ir apsigyniau savo „akustoelektroninės žymės keitiklio projektavimą“ tik aštuonetui. Nors galėjau ir norėjau geriau.
O per nuobodžią paskaitą įsivaizduodavau dėstytojui ant galvos gandrą tupintį. Ant vienos kojos…
Dar pamenu buvo toks serialas apie pamišusią advokatę Eli McByl (ar kokia ten). Ji visus nepatikusius, arba klozete skandino arba į konteinerį. Kai mane kas įžeidžia, pasišaipo ar šiaip prasikalsta, iš karto prikabinamas prie raketos ir skrenda į Amsiuko planetą. Amsiukas nepiktas. Jis tik kojų pirštus nukramto. Am am…
Va taip va.

:) Nieko rimto

Vakar nebuvau įsijungusi kompo. Ir labai šaunu. nes tokia diena! Super.
Dar sykį labai norėčiau pasveikinti Laurą, kuriai labai svarbi diena vakar buvo. Laimės ir meilės jums:). Nors matėsi, kad tiesiog spinduliavot.
Šeštadienis parasibastytas po Senamiestį ir Užupį. Noriu ten gyventi. Tai mano siekiamybė. Todėl trinamės po gatves, žiūrim į langus, į uždarus kiemus… Svarstom, ar čia norėtumėm įsikurti, ar ne? Radom kelias vieteles. Dabar tereikia tik uždirbt tiek, kad >0,5 mln. paskola nebūtų baisi. Siekiamybė didelė, bet o ką? Negalima?
Nesutverti mes (lietuviai) lietui ir šalčiui. Pažiūrėkit, tik saulutė išlindo ir šypsenos pas visus iki ausų. Atrodo lyg gyvenimas būtų pagerėjęs (mokesčius gi vistiek reikia susimokėt). Dažniau tą gerą orą… Mažiau turėsim ką keikt… Nors paskui prasideda: per karšta, reikia lietaus…
O šiandien nuotykis. Važiuojam į parduotuvę savaitinio apsipirkimo. Mūsų senutėlis kibiriukas jau ir taip ant subyrėjimo ribos. O dar mes ketinam jį keist, po kokio mėnesio. Tai dabar krečia pokštus. Nors senukas, mažiukas ir juokingas – turi elektrinius langus. Tai va. Mano langas atsidarė, bet nebeužsidarė. Cha cha. Tai ką. Palikom… Apsipirkom greit (aišku pusę visko pamiršom ir teko eit į vietinę parduotuvę po to). O grįžę ardėm dureles. Nepaliksi gi savaitei su atviru langu (dažniau nevažinėjam – visuomeninis transportas pigiau). Uždarėm. Kaip sakant neaišku kaip, bet pataisyta:) . Kurisim autoservisą :))))))))))) .
P.S. Kepam lazaniją. Dabar tas etapas, kur labai labai kvepėt pradeda, bet dar negali valgyt.

Smulkmenos

Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Ir nebūtinai žavių.
Kodėl nuolat liepiama džiaugtis smulkmenomis?
Pastebėk, gėlytė pražydo. Atkreipk dėmesį į pirmą snaigę. Pasidžiauk smulkia dovanėle. Padėk dvitaškį ir skliaustelį. 🙂
Bet tas svarbumas sumenkinamas, kai smulkmenos blogybinės. Neisgraužk, tai tik smulkmena… Sakom mes vaikui, kuriam nenupirko ledų.
Tai kaip? Svarbu, ar ne? Man nuotaiką sugadino mažytė smulkmenytė. Aš labai greitai parodau neigiamą jausmą. Tokia jau ta Salomėja. Bet po greit susitvardau, nes PAGALVOJU. Nykštukas sėdintis mano galvoje, pirmą sekundę neleidžia man galvot. Taigi, susitvardžiau, pasikoregavau planus dėl tos smulkmenėlės… Pasirodo mano neigiamos emocijos blyksnis nebuvo priimtas, kaip smulkmena, įžeidė ir pakoregavo kito planus.
Žodžiu,menkniekis po menkniekio ir drugelių plasnojimas (smulkmena) sukelia cunamį.
Painiai čia aš? Sutinku. Bet noriu išsiaiškint, kodėl smulkmenos prilyginamos horoskopams: jei geros tai džiaukis, pastebėk kuo daugiau, krykštauk ir žavėkis. Dar ir skelbk visiems koks tu nuostabus. Kaip iš mažų dalykų moki sukurti asmeninę laimę.
Jei tik smulkmena kaip blogas horoskopas: pašaipa, mažytė nesėkmė (aptaškė mašina? nubėgo kojinės akis?)… Tada jau nesvarbu. Deklaruojam visiems, kad o man tai įtakos nedaro. Atseit tokios smulkmenėlės iš pusiausvyros neišmuša….
Man asmeniškai viskas svarbu. Moku džiaugtis tais mažais dalykiukais. Bet nenumoju ranka ir į blogiukus. Noriu juos prisjaukinti, suprasti, išauklėti.

Retorika

Retorika.
Jei viskas gerai… o gerai viskas niekada nebūna… reiškia kažko nepastebiu?
Ai baiginėju numerį.
Kodėl visas klaidas pastebime, kai jau atspausdinta? O bloge, kai jau paskelbta ir kas nors spėja perskaityt?
O jau nebeatšals?
Prisipirkau bilietų kultūrinimuisi: Bjork, “Urvinis žmogus”, “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”. Gal dar “Rafes”… O pinigėliu nė nebuvo tam. Būsiu alkana fiziškai ir dvasiškai papenėta. Valio. O gal jau gailėtis?
Tuo šiandien retorikas ir baigsiu.

Horoskopai???

Kam reikalingi horoskopai? Ar tai patarėjai? Nuorodos, tiems, kas nežino kaip savarankiškai gyvent? Man tikrai įdomu, nes juos skaito, komentuoja… Pati paskaitau ir noriu tikėti gerais dalykais. Visgi, esu skeptikė ir manęs neįtikins, kad kas dvyliktam žmogui šiandien sekasi, o kas dvyliktas laimės loterijoje. Na o bet tačiau,  kas būtų jei remčiausi horoskopu? Pažiūrėkim. Pradedam nuo “Delfi”:
Gali tekti rimtai apgalvoti klausimus, susijusius su verslu, mokesčiais, turtiniais reikalais. O šituos klausimus galima apgalvoti, kaip nors kitaip, nei rmtai? Noriai dirbsite viską, kas leidžia užsidirbti pinigų. O taip, mielai dirbu, kai man moka. Tik, kad niekas nesiūlo papildomo uždarbio. Tikrai apsiimčiau. O gal, pasiūlysit? Antroje dienos pusėje galite tikėtis malonių kontaktų bei naujienų. Na tai visada gi tikiuosi malonių kontaktų bei naujienų. Kvaila būtų tikėtis nemalonių.
Einu į “Info.lt”:
Gali būti, kad pastarosiomis dienomis kažką įžeidėte, ir dabar ta nuoskauda grįžta jums bumerangu. Eeee, hm… Nu nepamenu ką nors įžeidus, nematau jokių bumerangų. Nors dar ne vakaras. Be to, aplinkinius jau vargina jūsų valdingas būdas. Čia aš valdinga? Tai, kad tyliu amžinai. Jei norite pataisyti situaciją, parodykite, kad ir jūs turite jausmų. Nu va. Taigi visas mano blogas iš jausmų sudėliotas.
Toliau “lrytas.lt”:
Nuojauta dėl savo pašaukimo, misijos gali priversti priimti staigų ir netikėtą sprendimą. Nu čia dabar? Tai kokia ten jau mano misija ir pašaukimas, kad šiandien pulčiau priiminėt sprendimus visokius? Tačiau jei nesate visiškai tikri dėl pasirinkto kelio, elkitės santūriau, nerizikuokite. Ok, taip ir darysiu. Nes nieko nesuprantu. Nesiaiškinkite santykių su sutuoktiniu. Na, ok… Nėra ko aiškintis. Bet jei jau reikia…
Ir dar syk “day.lt”
Šiandieną jūsų mintys labiau suksis apie turtinius, komercinius reikalus. Nugi nesisuka.. Šiaip pirkau bilietus į Bjork… Brangu, bet… Mokėkite vertinti tai, ką esate gero gavę iš kitų. O ką aš gavau? Stengiuos nieko neimt. Bet, mielieji, jei ką nors duosite, pasistengsiu įvertinti:) Tiktų apsipirkti, paslampinėti po parduotuves, prekyvietes. Neturiu pinigų. Alga vėluoja. Tik nereikėtų pirkti itin brangių daiktų. Aha, tai pigaus šlamšto prisipirkt?
Tai ką gavau iš viso to? Vienintelį padorų patarimą. Elgtis protingai. Bet gi ir taip tą žinau.

Stebėjimai

Vienas mano draugas (?) sakė, kad žmonėms nepatinka kai juos stebi. Šiek tiek galiu ir paprieštaraut. Kodėl tada, kai paskelbiama atranka į kokį nors realybės show, anketos skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais? Visgi, žmonės, jei jums nepatinka, kai jus stebi, tai sorry. Nes šiandien , vietoje pietų, išslinkau paspoksot į praeivius. Tik jau nereikia įsivaizduot, kad aš akimis juos badau. Bet stengiuosi prasilenkdama su žmogumi pastebėti, kokią nors detalę. Gal nuotaikos blyksnį, išskirtinį aprangos elementą, eiseną, užsisvajojimą ar išsiblaškymą.
Kiek daug žmonių tvarko įvairius reikalus telefonu. Pro mane praskrieja nuotrupos „ataskaita išsiunčiau dar penktadienį…“, „negavau aš jokio laiško…“, „ką? Taigi viskas jau seniai suderinta…“. Šie žmonės tikrai nesišypso.
Užsisvajojęs tipas sėdi ant suolelio. Šildosi matyt.
Pro šalį praeina mergina, kuri iš karto man primena PinkCity. Nes jos striukė tokios spalvos, kaip PinkCity marškinėliai per „BLOGin“, ir plaukai panašūs. Žinant, kad tų marškinėlių ir rožinės spalvos Jovita nedėvi kasdien, tai tiek to panašumo, bet prisiminimas sukėlė šypseną.
Kažkas ką tik apsipirko. Dvi draugės apsikrovusios pirkinių maišeliais žingsniuoja lėtu žingsneliu. Panašu, kad pirkimas išvargino…
Porelė ant suoliuko. Ant vaikino kelių nešiojamas kompiuteris. Kažką aktyviai komentuoja merginai. Gal vakarėlio nuotraukas rodo?
Pasimatymas? Juoda nuo galvos iki kojų mergina neramiai dairosi. Panašu, kad kažko laukia. Vaikino? Apsipirkinėjimų draugės? Seniai matyto pažįstamo? Nelaukiu, šio stoviniavimo rezultatų…
O keisčiausia, kad aš pati dažnai jaučiuosi nematoma. Einu, žiūriu ir įsivaizduoju, kad manęs niekas nepastebi. Nors šiandien šviečiu ryškiai geltonai.

Miestas, kuris man patinka

Kai manęs paklausia iš kokio miesto esu, lengvai pasimetu. Gimiau Ukmergėje ir ten gyvenau iki studijų. Įsikurti ten tikrai neplanuoju. Studijavau Kaune, gyvenau ten 6 metus. Dabar štai gyvenu Vilniuje. Dar nėra net metų, tai miestas mažai pažįstamas. Kadangi būsto neturiu jokiame mieste – esu iš niekur. Šiandien Vilniuje, o ryt gal gyvensiu kokiame Alytuje. Niekas manęs nelaiko ir neriša. Tik į užsienį netraukia. Tačiau, ne apie tai…
Kai gyvenome Kaune, maniau, kad tame mieste ir liksiu. Netgi svarstėme imti paskolą butui. Taigi, buvo gan tvirtas apsisprendimas kurtis ten. Ir dabar niekada nesileidžiu į diskusijas “Kaunas ar Vilnius”. Nes patinka Vilnius, patiko Kaunas. Nepatinka Ukmergė, Šilutė ir kiti maži miesteliai, kur kartais tenka leist savaitgalius. Niekas manęs nesupras, bet mėgstu miesto šurmulį.
Kadangi Kaunas nebuvo nesvetingas, o jame neliko nieko… Tai po atsikraustymo neteko jame buvoti. Na ir pasiilgom. Sėdom vakar į mašiniuką ir nuburzgėm. Tiesiog šiaip sau. Pasivaikščioti.
Kai kurie dalykai nuliūdino. Laisvės alėjoje, nėra žmonių. O man patinka žmonės. Čia įtariu Vilniaus ir Žaliojo tilto stotelėse daugiau personų, nei ten penkių šimtų metrų atkarpoje. Gaila… Gaila ir merdinčios alėjos, su plakatais “parduodama/išnuomojama”. Mano brangusis, net paklause ar vaidenasi, ar žmonės kažkokie liūdni?
Nepaisant to, labai smagu buvo pereiti per senamiestį. Atsiminti, kur lankydavomės nuolatos. Gera buvo pastebėti, kad picos “Bella Italijoj” tokios pat skanios. Vilniuje tokių dar neatradom.
O geriausias tai tas spontaniškas apsisprendimas… Pasiilgau tos parduotuvės Kaune… Ir katės akmeninės alėjoj.. Ir dar to… Ir ano… Tai važiuojam ir aplankysim. Važiuojam:)

Vaistas.Muzika gerai nuotaikai.

 Muzika muzika… Tai ko gi mes klausome? Prisipažinsiu esu labai atsilikusi muzikinėje srityje. Visada viską vertinu pagal kriterijų “patiko/nepatiko”. Tik dabar mano žinias po truputį pildo atsiradęs susidomėjimas.
Kaip ten bebūtų aš nežinau, kas man nepatinka, bet tikrai žinau kas patinka. Jau seniai mano favoritė yra grupė iš rusijos. Tai va, muzikomanai galit daugiau ir nebeskaityt. Nes gi rusiška muzika neįdomu.
Mylimoji mano grupė yra “Messer fur frau Muller/Nozh dlia frau Muller”, beigi vėliau atskilusi ir vis dar, kaip suprantu gyva “Messer Chups”. Jų muzika man pakelia nuotaiką bet kada ir visur. Vis dar nenusibodo. Kai pirmą kartą išgirdau, tai sėdėjau iki ausų išsišiepus. Dabar beveik mintinai moku tuos filmukų garselius, kuriuos jie naudoja… O kad linksmi žmogeliukai, matosi iš albumų viršelių:



Dargi kai neturiu nuotaikos, man ją pakels Gogol Bordello 🙂 Galiu mašinoje dainuot, ne visai man suprantamus žodžius. Kažkaip greta dar paklausau Kusturicos filmų garso takelius beigi “Zdob si Zdub” Šiluma:):

Na “Prodigy” tai jau nepristatinėsiu. Tai tikrai ne šviežiena. Bet pastaruoju metu, mane itin veikia. Kodėl? Periodiškai jau daug metų klausau ir visur girdžiu. Tačiau, tik dabar pradėjo veikti…
Kalbu dabar, tik apie muziką, kuri gerina nuotaiką. Nes tokios, kuri puikiai tinka atsiplaidavimui, darbui, šokiams ir t.t klausau labai daug. Tačiau, vat kai jausmas toks, kad tuoj tuoj verksi, tikrai reikia kraštutinių priemonių.
Yra ir lietuviškos muzikos, kuri sukelia plačią plačią šypseną. Pvz., “Frekenbok”. Bet čia tik šiaip ir tik kartais:)