Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Na taigi va. Ilgai laukusi sulaukiau specialiai man kurto papuošalo:

Ale bėda, nei aš, nei kūrėja nežinom, kas ši dama taip puikiai prigijusi papuošale. Na žinot, kaip būna, kai išsisaugai paveikslėlį, bet nepameni nei iš kur, nei ką. Taigi ir klausimas, gal kas žino, kas yra ši nepažįstamoji? Nenoriu duoti vardo, kol dar nežinau ar ji jo neturi.

Pagalau pribrendau šitiems. DNR, kuris nieko nedaro, kol instrukcijų neperskaito tai pasibaisėtų mano improvizacijomis.
Bo aš vietoj saldžių paprikų naudojau aitrias (ne dėl to, kad neturėjau saldžių, nes turėjau).
Vietoj kietojo sūrio naudojau eilinį Rokiškio. Nes nusipirkau per akciją, bet nespėjau sunaudoti ir jis jau kėsinosi tapti prabangiu pelėsiniu. O aš gi ne pižonė kokia.
Ir sviesto dėjau iš akies.
Ir kepimo miltelių neturėjau.
Ir aptepiau ne kiaušinio tryniu, o viso kiaušo su aitriom paprikom plakiniu.
Orkaitės temperatūros nematavau, laiko neskaičiavau. Kai jau pasirodė, kad iškepė tai ir išjungiau.
Ir nebarsčiau nieko, nes nafik reikia. Ir kadangi teko ragauti Laurinius sūrainius, galiu pasakyt, kad Salomėjinių visai kitoks skonis. Nei geresnis, nei blogesnis, o kitoks.
Hm. Alaus yra, sausainių yra. Tavęs tik nėra.

Vis galvoju na, kad kasininke tai nenorėčiau dirbti. Darbas gal kaip darbas, bet jei jau reiktų rinktis, tai bandyčiau kokiam knygyne konsultante prasistumti, drabužių parduotuvėje. Gal padavėja, gal lentynų tvarkytoja, gal gal gal… Gal teks ir rinktis, sprendžiant iš leidyklinių krizinių nuotaikų. Pagyvensim pamatysim.
Bet šiandien, aš vistiek apsidžiaugiau pamačiusi, kad ne visos kasininkės surobotėja. Vakar pasakojau, kaip viena (vyresnio amžiaus, visada besišypsanti ir maloni) paklausė apie metus perkant alų.
Šiandien pirkau vyną. Kaip pagarsėjusi girtuoklė turbūt nustebinsiu, kad ketinu jį ne pagal paskirtį naudoti. Tai va. Ir toji kasininkė, man sako:
-Labas vakaras. Kaip diena? Šiandien jau paso neprašysiu.
Na ir kaip nenusišypsosi, kai tavęs pasiteirauja, kaip diena ir netgi pamena, nors aptaranauja šimtus žmonių.
Sakyčiau čia iš tų malonių smulkmenų, kurios nereikšmingos anei kiek, bet kažkokios tai fainos.

Prisijugiu prie draugas.lt. Randu reklaminį administratoriaus laišką [komentarai skliaustuose mano]:
“Labas, ShizaMėja!
Aš noriu būti pastebėtas!
Aš noriu daugiau dėmesio!
Aš noriu daugiau pažinčių!
Aš noriu būti populiarus!
[[jėtau jėtau, nu tai ką man dabar daryt? Nesu kokia tai specialistė, tikrai nepadėsiu]]
Man reikia reklamuotis!
[[Taigi ir reklamuokis, ar čia mano leidimo reikia?]]
Nuo šiol tai padaryti labai paprasta. Reklamuok savo anketą tik tavo kriterijus atitinkantiems registruotiems klubo nariams.
[[mažumėlę bijau, kad su tais kriterijus atitinkančiais gali būti keblokoka. ]]
Nori pažiūrėti kaip gali atrodyti tavo anketos reklama? Spausk čia! Juk atrodai puikiai!
[[Paspaudusi pamatau:

Nu tai aišku, kad atrodau puikiai. Kaip visada. Nu]]
Išbandžiusieji šią paslaugą jau žino, kad išleidę tik 3 litus, jau sulaukė iki 500 savo klubo nario anketos peržiūrų ir visada gali matyti, kas lankėsi jų anketoje reklamos dėka.
[[1. Niekada nesugalvočiau leisti trijų litų tam, kad mane pastebėtų. 2. Nu ir taip ir anaip galvoju, bet niekaip nesusidarys toj sistemoj 500 (ir dar daugiau, nes gi ne visi spaus tą reklamą) atitinkantys mano kriterijus. Jei pasakytų 3-5 tai dar patikėčiau. ]]
Spausk čia ir užsisakyk šią super paslaugą!
[[SUPER PASLAUGA!!!]]
“Draugas.lt” komanda”
Ir taip, jei jau paklausėt, tai tingiu dirbt, o daugiau neturiu ką veikt.
Ir dar. Šiandien į emailą gavau kažkokią reklamą apie žalią žmogų. Mačiau blogeriai kažką ten apie jį rašo. Aš tai iš karto į spamą nusiunčiau nesigilindama nei iš ko gavau, nei kas ten parašyta tam laiške.

Perku maxėje vakarienę (“1795 Original Czech Lager. Budějovické pivo. Dark”) ir kasininkė manęs paklausia ar turiu 18 metų.
Vajė… O juk esu tikra, kad pastaruoju metu dėl nuovargio ir mieguistumo ne kaip atrodau.
Po to kioske perku šūdžurnalį, o prie jo kaip, kad būna mėginukai, pridėtas prezervatyvas.
Galvoju viskas čia kažkaip susiję.

Sako šiandien mano vardo diena. Žmonės, kuriais aš pasitikiu, žino, kad mano vardas man svarbus ir kiek svarbus ir kodėl svarbus.
Todėl va imu ir sveikinu save.
Draugas.lt sistemoje gavau sveikinimo laišką:
“Sveikiname su vardadieniu! Ta proga dovanojame 20 % nuolaidą seksualiems apatiniams ir 15 % nuolaidą visoms kitoms prekėms erotinių prekių parduotuvėje beautiful.lt! Norint pasinaudoti nuolaida užsakymo formos laukelyje “papildoma informacija” įveskite žodį “vardadienis”. Pristatymas nemokamas!”
Dabar mįslyju, mažu man ko nors reikia?

Nu ir kaip žmogus gali išmiegot, kai name visi triukšmauja? Jau po vidurnakčio. Koks tai triukšmas. Ne pavienių kaimynų šūkalionės, ne vienišų grįžtančių klykavimai, o rimtas triukšmas name. Hm, galvoju sau gulėdama, kažkas vyksta. O juk prieš nueidama miegot lyg pagavau galvoje mintį apie lengvą degėsių kvapą. Bliaaaam, galvoju, vėl tas jobanas namas dega. Pažiūriu per langą, jokių gaisrinių, bet triukšmas kažkur anapus durų tai visai nerimsta. Keista.
Aha!!! Štai ir gaisrinė atvažiavo. Buvau teisi. Ir vėl degam. Dėl visa ko įšokau į džinsus ir sumečiau, kur svarbiausi daiktai jei lieptų evakuotis, ar ką. O bet tačiau matau gaisrininkai ramūs. Švyturėlius užgęsino, jų automobilis tik vienas, policijos ekipažų lygiai dvigubai daugiau. Gaisrininkas vienas nuėjo su elektriniu pjūklu į namą. Garsas tai geras, kaži ką pjovė? Žodžiu nežinau kas ten buvo, bet greitoji nieko neišsivežė tai gal nieko baisaus.
Dabar du faktai.
1. Žinau kas šeštadienį, grąsino čia viską iš eilės padegt :)). Net priemonių tam turėjo :PPP.
2. Supratau, kaip man visgi gerai būt vargšei neturtingai. Tame etape, kai primečiau, kur tie mano svarbiausi daiktai, kuriuos pasiimčiau… supratau, gi kad nieko neturiu. Rankinuko komplektacija, kaip visada +vienas vokas su svarbiausiais dokumentais. Ir kompą supakavau į jo kelioninę buveinę. Negi galvojat jį palikčiau sudegt, arba būt aplietu, tarkim jei gaisras virš manęs? Jis sugesdamas mane išdavė, tačiau aš esu ištikima:)). Viskas. Aišku būtų gaila knygų, menų, smukmenėlių… Bet realiai turtas (kompas) telpa į nedidelę kuprinę ir kasdieninį rankinuką.
P.S. Nu va, einu miegot. Gaisrinė neišvažiavo dar. Ir naujos policijos atvažiavo. Tikiuosi viskas čia baigsis ramiai. Jei ryt būsiu dingusi, tai skaitykite kriminalines kronikas.
Update: pasirodo viskas mano aukšte vyko. Mano buto numeris irgi 7netu prasideda.

Jei būčiau romantikė, tai turėčiau padžiūgauti, kaip nuostabu yra sniegas. Pirmas sniegas. Jėga jėga. Bet romantikė iš manęs menka. Nelabai man tas sniegas patinka. Na nebent, kai labai šalta ir jis nesiruošia tirpti kas penkias minutes. Nu kam tas sniegas? Kam kam kam? Ok, apsimetu romantike ir galiu pateisintį jį tokiais atvejais:
1 Nesupykčiau jei kažkur užkampio trobelėje mane ir mano mylimą užpustytų, nutrauktų ten visokius elektros laidus ir etc., o mes turėtume daug malkų židiniui ir maisto. Ir dar vyno kokio. Tada ant to sniego nepykčiau. Ale žinant tuos mano mylimuosius, o ir mane, mes vienas kitą nudobtume ir po to kas nors tik lavonėlius rastų. Bet čia gal jau kita su sniegu nesusijusi istorija.
2 Jei sugalvočiau Kalėdų išvakarėse eit į mišką eglutės kirst. Taip, būtent išvakarėse, o ne prieš bele kiek ten laiko. Ir būtent į mišką, o ne į prekybos vietą. Taip atsargiai, kad nuolat tokiomis dienomis budintys eiguliai nepričiuptų [gyvenau prie pat miško, žinau žinau kaip būna. patirtis]. Tada turi snigt labai smarkiai ir mano pėdsakus uždengt. Ir galit nemoralizuot apie tai, kad negalima eglučių kirst. Pati žinau. O bet tačiau :P.
3 Jei prikalbinčiau kokį avantiūristą ne iš bailių [čia vėl gi geriausiai tai mylimasis, bet na iš bėdos gali tikti ir itin mielas bjaurybė draugas], naktį eit besmegenio lipdyt, o po to raudonai dažyt. Tada aišku irgi reikia šlapio sniego. Kad gerai liptų ir būtų šilta.
4 Ir dar viena mintis yra, bet pasakysiu MS asmeniškai.
Vo. Daugiau nifiga to sniego nereikia.