Author: salomeja

Darbas sveikatai kenkia labiau nei alkoholis.
Rytas po naktinėjimo su alum daug daug geresnis, nei po darbo iki 1+ val. nakties.
Sunku net mirksėti.

Kai nėra problemų yra tiesiog būtina jas susikurti, išsigalvoti, atrasti. Taip reikia. Tokios taisyklės.
Galvoju problema ar ne, yra tas baisusis nutikimas, kurio pasekoje dabar visi mano rūbai mėtosi ant žemės?
Ne problema. Bet bus problema jei šie susiglamžys baisiau negu jau yra tai padarę. Tada reiks lygint. Lygint = labai labai pikta ir nepatenkinta Salomėja. Ar vėl aš matau visokia apokalipses ten kur jų nėra?
Ir dar. Viena rimta problema. Pas mus tikrai gyvena alaus vagys. Reiks spąstus paspęsti.

Štai jau trečią kartą susiruošti į pasimatymą man duodama viena valanda. Per tiek laiko turiu išlipti iš lovos, sugalvoti (!!!) ką rengtis, apsirengti, pasimakiažinti ir troleibusu nusitrenkti iki centro, nueiti iki susitikimo vietos. Ir dar aš sugebu (visus tris kartus) ateiti per anksti. Kai jau žinome visą šitą informaciją teigiu, kad merginų ilgas krapštymasis, ruošimasis, dažymasis, rengimasis yra smarkiai hiperbolizuotas. Gal net mistifikuotas, nes man nesuprantama, kaip galima ilgai čiustytis. Vo.
O dabar geriu nealkoholinį alų (nu čia tas vakarykštis martinis kaltas). Mane tikrai veda iš doros kelio. Reikia susimąstyt.

Ok ok, vis vat galvoju šiandien apie visokius patyrimus.
Su parašiutu šokau. Tatoo pasidariau. Ištekėjau. Išsiskyriau. Ką čia dar nuveikus?
Kol kas tik pablablakinsiu apie skyrybas. Nė velnio nebaisus ir nebrangus tai dalyks. Vo šian tapau laisva mergiotė. Kas sako, kad skyrybos brangus reikalas, tas meluoja. Man jos kainavo 7lt. Vyrui dar +14lt užtat, kad anas turi mūsų mašiną. Viskas truko greitai. Nuo tada kai padavėm prašymą koks mėnesiukas prabėgo. Labai ačiū anonimei atsišaukusiai tada, kai savo bloge paprašiau teisinės konsultacijos. Jos dėka nereikėjo mokamai konsultuotis.
Kaip per vestuves buvo juokinga, taip ir per skyrybas. Stebėjom tuos kitus prie teismo salės. Ir kikenom. Beveik kikent norėjosi ir per posėdį: dabar po vieną paaiškinkit kodėl norit skirtis?
Žodž esu laisva netekėjusi moteris.
Ir… Ieškau vyro. CV, kuriame būtų nurodyta materialinė padėtis ir nuotrauka, prašau man siųsti elektroniniu paštu. Mes su brangiuoju g. kruopščiai perskaitysime motyvacinius laiškus. Bendra prasme garantuojame slaptumą. Siaurame rate jūsų CV tikrai aptarsime.
P.S. Martinio butelis man vienai tokia proga normalu ar mažai?

Būsimam gyvūnėliui reikia ausyčių. Ir šitosios neišeina iš minčių. Brauzinu po gūglytės paveikslėlius, žiūrau kokios gi ten tos ausys būna. Kerpu iš popieriaus. Matuoju. Glamžau. Išmetu. Vėl kerpu. Vizija yra, bet kažkas ne taip.
Su tais gyvūnėliais vienos bėdos. Negali patys visko pasidaryti?

Miegoti tyloje prabanga. Prabanga, kurią gavau persikrausčiusi. Nes lyg tol gyvenau judrioje sankryžoje su nesandariais langais. Nuolat tekdavo klausyti pralekenčių greitukių, pypsėjimų, keiksmų tų, kurie naktį keliauja į degalinę.
O dabar ramuma. Išskyrus tuos atvejus, kai Tuktukas dirba (dabar kažką kala, bet dabar gi ne naktis). Šią naktį ramu nebuvo. Kažkieno (įdomu kieno) išsikrovęs telefonas gailiai ir periodiškai verkė, prašė valgyt. Ak, tie naminiai gyvūnėliai. Rūpinkis jais ir rūpinkis.
O gi paskui tie gyvieji paveikslai. Paprastai jie elgiasi tyliai. Na tiesiog nenori prisipažinti esantys gyvi. Mažą ką. Bet manieji pagaliau apsiprato su nauju gyventoju, pajautė, kad tas šiuos myli ir… Šiandien nuo sienos nusprendė nulipti “Klykiančioji”. Ji ne tokia didelė, kaip katinas (na tas, kuris mano blogo dešinėj šoninėj juostoj). Anas kadaise su trenksmu išėjo pasivaikščiot, priversdamas pašokti bg. Šitoji merga paslaptingesnė. Ji tyliai tyliai atsiplėšinėjo. Padarydama pauzeles, bet vistiek trukdydama miegoti. Plyšt vienas kamputis atplėštas, plyšt – antras. O tada dailiai nučiuožė už komodos. O aš apsiverčiau ant kito šono. Dar pagalvojau, o gal šiai depresija, nes neseniai pakeitė gyvenamą vietą, o be to įsigyjo kaimynų. Tegu paklykia dar pasislėpusi, o kai išsiropšiu iš lovos – sugrąžinsiu namo.
Ne tik mano piešti paveikslai naktį laksto, o po to nespėja sugrįžt. Vakar pričiupau ir Dali paveikslo atvaizdėlį, kažkur keliaujantį. Na tą, kuris kaba šalia veidrodžio ir vadinasi “Sapnas, kurį sukėlė bitės, skrydis aplink granatą, likus sekundei iki prabudimo” (jau tas dėdė kai pavarys su pavadinimais). Ir tikrai, jie taip elgiasi tik naktį. Dieną sau tvarkingai apsimetinėja normaliais.
Žodžiu, visai nenuobodu naktį pas mus. Įsivaizduoju dar ko pelė prikrės.