Author: salomeja

Visokybinis laiškiukas

Labas,
va va, tik žybt žybt ir naujas mano laiškas apie kasdienines bla bla. Kaip gi sekasi? Į šį klausimą dabar yra labai madingas atsakymas:
– Dar neatleido.
Tarsi vien tik tai visiems ir terūpi. Darbas ir pinigai.
O šiaip viskas puiku. Vakar buvo kažkokia dovanų diena. Na taigi, kad gavau knygą, kurioje nediduku šriftu privaryta beveik tūkstantis puslapių teksto, tai kaip ir nebuvo labai netikėta. Gi norėjau ir sukau ratus knygynuose. Nes lyg ir už darbą, kad kartais būnų užrašų knygelė su priminimo funkcija. Visai nesunku, be to lavina atmintį. O bet tačiau antroji dovana buvo iš staigmenų serijos, nes šitoji Salomėja gavo dailią pypkutę. Vo dabar tai bus išpildytas tas polinkis parūkyti, bet cigarečių nemėgimas. Ir labai smagu sėdėti virtuvėje ant žemės susisukus į raudoną apklotą ir uosti gardžius dūmus.
O ryt, o ryt galbūt išsipildys vienas mano noriukas. Būtų puiku. Norėti apskritai yra smagu, kad ir koks tas noras ar svajonė būtų. Ir žinoma siekti. O štai jeigu prabalsuotum, o dar ir draugams pasiūlytum tai padaryti, už šitą filmuką, tai priartintum herojų prie noro išsipildymo. Apsidžiaugčiau. Bet žinoma visada gali pavydėti ir paburbėti, ir iškritikuoti. Būtų labai žmogiška ir madinga. Argi ne?
Taip va ir baigiu šiandien. Parašysiu dar kadanors. Iki.
Salomėja

Ratas

Beprasmybė.
Noriu miegot. Maukiu kavą. Negaliu dirbti. Svajoju apie tą akimirką, kai galėsiu savo garbanotą galvą padėti ant raudonos pagalvės. Atėjus vakarui – neinu miegoti. Milijonas vertingesnių užsiėmimų. Nuvogtos miego piliulės nepadeda. Turbūt ne man skirtos. Galiausiai kelios valandos miego. Ir vėl viskas nuo pradžių.

Populiari tema

Atėjo laikas parašyt įrašą labai gera tema. Blogeriai apie blogerius. Nu ever geriausia tema ir aš niekaip negaliu atsilikti. Tokios gi taisyklės. Bo dar ims neduokdie ir mano blogas praras populiarumą. Ir niekas nebeskaitys mano rašinių apie firefoksopriedus, googėlsatnaujinimus bei koksgerasyralinuksasjamegalimenaudotisgoogleprogramomisirfirefoksopriedais. Ai, nu dar ir aplešudukai. Padėtį taisau. Tad kam gi mes rašome? Kam gi rašau aš? Skaitytojams! Jums mielieji. Žinoma, kad aš baisiausiai laukiu komentarų. Ir jei po įrašu nerandu bent jau trumpučio “smagiai”; “o kaip faina”; “o aš irgi taip manau” tai jaučiu, kad mano kaip blogerės gyvenimas visiškai netenka prasmės.
Ir aš labai labai nusimenu jei niekas neįdeda linkų į mano įrašus. Juk visiškai jums, kolegos, nebūtina to įrašo perskaityti. Elementaru: surandi pažįstamus žodžius, pvz., “šis firefokso priedas palengvins paiešką internete” ir daugiau galit nebeskaityt ir savo įraše panuorodint maždaug taip: “štai Salomėja šiandien rašo apie tai kokia sudėtinga internete paieška ir neįmanoma susirasti ryžų lapių”. O aš džiūgauju. Trinu rankutėmis. Stebiu suplūdusius lankytojus ir laukiu komentarų: “taip taip, šiais krizės laikais net ir lapėms sunku”.
Neapleiskit manęs, brangūs skaitytojai ir kolegos blogeriai.

Kaip aš bandžiau tapti nematoma

Darbe pasakiau, kad labai nenoriu eit iki korektūros. Ne todėl, kad tingėčiau, o todėl, kad labai nesinori pirmyn atgal vaikščiot pro šefą. Tai kolega man sakė, kad užsidėčiau kapišoną ir iš karto tapsiu nematoma. Užsidėjau. Padėjo tik truputėlį, tai dar užsimoviau gražuoles laimingas pirštines.
Tai va taip iš karto tapau nematoma:

O va čia tai rankos visai nematomos tapo. Ir dar mūsų užgavėnių dekroracijos. Nuotaika geresnė nei per Kalėdas:

P.S. Snukelis čia neužbliurintas. Tiesiog aš nematoma.

SuperPP (pasidaryk pats)

Jūsų namų valytoja išvaikė vorus? Ne bėda! Salomėja ir bg jums patars, kaip pasigaminti savo voratinklį. Nuo šiol švarūs kampai bus nebebaisūs!
O daryti reikia taip:
1 Gulėti ant lovos. Diskutuoti apie globalinius klausimus. Netikėtai ne į temą tarti:
– o davai pasidarom voratinklį?
2 Nieko nelaukus imti ir pasidaryti.
Ir taip mūsų namuose atsirado voras Pranius-УД1Б bei jo draugė 555 Timer su visais savo ištaigingais namais:

Nuotrupynas

Rokiruotė. Dėl to, kad kai kurie piešekliai gavo rėmelius, o taip pat įsigijome tvirtinimo priemonių kadaise nuo sienos nulipusiam katinui, tai teko pergalvoti, kur ir kas kabės. Gražu, tačiau labai įdomu tai, kad varna užsimanė kabėti ant stalo lentos apačios. Nieko keisto, po stalu telpa didi dalis mano, o jau ne tik ir mano gyvenimo, todėl po juo tenka lįsti dažnokai. Tai ir varna tuo pačiu galima pasigrožėti.
Radiniai. Ar nustebau tada, kai naktį pajutusi, kad kažkas braižo kojas, lovoje radau reples (sakė, kad ten žnyplės)? Nea, nenustebau. Panašu, kad nuolat tikiuosi kažko panašaus.
Instrukcijos. Jos skirtos tik tam, kad jas skaitytum, kai kas nors nepavyksta. Taip pat kai nuobodžiauji eilėje. Mūs namuose sninga kilimų valikliu.

Sekmadienį galvoti pavadinimą?

Aij aij. Niekaip nesuprantu, kodėl man atsikėlus viską skauda. Vieną ranką vos pakeliu.
Ir vėl gi manau, kad naktį greičiausiai dirbu kokį nors slaptą darbą ir po to neprisimenu. Turbūt superherojė. SuperShizamėja. Tikiuosi nedarau gėdos Salomėjų vardui ir nelakstau ten su aptemptu triko ir plėvesuojančiu apsiaustu. O gal? Su S raide.
O visgi. Šita hipotezė turi spragų. Nes pasaulio gelbėti aš tikrai negaliu. Mieliau jau, kaip ir kai kurie mano aplinkos žmonės, nuspausčiau tą raudoną mygtuką.

Hm hm

Kažko aš vėl nesuprantu.
Aš vat turiu daugiau kvepalų nei reikia. Liudininkai paliudys. Taigi nesu prieš kvapus.
O bet tačiau, nu kam reikia tiek prisikvėpint, kad užėjus į kabinetą visiems užgniaužia kvapą.
O parfumerijos kioskeliui išėjus iš kabineto, kas nors drėbteli ne itin mandagią frazę tą tema.