Neseniai darbe kalbėjom apie papildomus uždarbius. Net užpildžiau slaptos pirkėjos anketą. Kai suskambo durų skambutis, o labai simpatiška mergina pasakė, kad vykdo apklausas apie kalbų vartojimą – įsileidau. Vistiek jau miegot sutrukdė bbv. Jėtau, kiek džiaugsmo merginai. Sakė jau šeštas aukštas ir tik koks 10 butas, kuris įsileidžia.
Juokinga ta anketa tokia. Net apklausėja juokėsi.
Prieš tai atsakinėjant į klausimus buvo variantai “nei taip, nei ne”.
Po to klausimas apie tikėjimą: ar esate tikintis? Hm… Klausiu, nėra atsakymo nei taip, nei ne? Na tada taip… Kokia religija? O varianto tokio, koks pas mane rubrikoje “kas aš” tai nėra. …
Sakė esu pirmoji lietuvė, kuri į klausimą, ar reikia ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams valstybinės kalbos egzaminus laikyti, atsakė, kad ne. Nu tai aišku ne. Aš pati to egzo neišlaikyčiau.
Juokingas klausimas, tai kokia kalba kalbatės su gyvūnais. Hm., sakiau, jei su šaukštelių vagimis tai ir rusų kalba, trumpais žodeliais, galiu užšnekėti.
Ir vėl milijonas padėkų, kad įsileidau :)). Ką jau čia. Neaišku dar ką pačiai reiks dirbt.
žiaurus darbas. niekad nežinai, ant ko užsirausi. brrr, nebenoriu net prisimint
o kodėl ant Lauros iš “jiems rodau dėmesį” linkas į tave? 😀
o aš savaitę laiko žurnalą apie klausomas radio stotis pildžiau 🙂 irgi moteriškė baisiai dėkinga buvo. Kartais taip lengva kitus žmones pradžiugint kad net juokas ima 🙂