Senos nuotraukos sukelia nostalgiją. Bet tikrai ne visos. Ypač ne tos, kurios yra darytos ką tik nusipirkus skaitmeninę muilinę. Nusprendusi prasivalyti kompą, perėjau ir per tų foto aplankus. Ojėjėjė, net pačiai gėda žiūrėti, ką ten jau kitiems rodyti. Nusifotografuota prie kiekvieno medžio, kiekvienos gėlės. Ir ne po vieną kartą. Kadrų gi negaila. Geriau jau išsirinkt po to vieną gerą… Prie stulpo, prie tilto, ant tilto, po tiltu, prieš tiltą, už tilto. Visaip, bet kaip… Siaubas. Ne kitaip.
Šitaip šitaip va ir va kaip. Atrodo, kad pleškinta viskas iš eilės… Trinti nusibodo… Bet pravaliau ir manau reiks kada antrą reidą padaryt.
Gerai, kad vienu metu fotikas buvo nukritęs, kol porą mėnesių jį taisė – atpratome. Ir vėlesnių nuotraukų gerokai mažiau. O ir ištraukiamas jis, kai jau tikrai norisi įsiamžinti…
Nemėgstu fotografuotis. Kad ir kokia kompleksuota bebūčiau, manau kad esu gražesnė nei gaunuosi fotografijose 🙂 Va:)
tu labai fotogeniška. ar gražesnė nei nuotraukose, nežinau, nespėjau palygint :))