Visai neseniai FB dalinausi šiuo delfio linku.
Tą karta rašiau:
“Man juokingas tas karksėjimas ne apie esmę. O esmė paprasta: leidyklos elektroninių knygų beveik neleidžia.
Pasirodo vos viena kita. Visada gerokai vėliau nei popierinė. Beveik visada brangiau. O jei įvertinsim akcijas, tai ir gerokai brangiau.
O el.knygos vertė tikrai mažesnė dėl to, kad teoriškai aš jos net vyrui negaliu duoti paskaityti. Nelegalu. Jei man nepatiko gi negaliu atiduoti bibliotekai, perparduot, padovanot.
Jei kam įdomu tai aš perku popierines ir el.knygas, einu į biblioteką, ir taip, kartais piratauju. Nes tai patogu. Beje, su muzika mano šeima nustojo pirataut, kai atsirado Spotify.”
Rašiau telefonu, tad daug nesiplėčiau. Gavau tik komentarą apie tai, kad perkant teisę leisti knygą papildomai reikia pirkti ir teisę el.knygoms, todėl jos brangios. Man tai vistiek neatsako į klausimą, kodėl dažnai brangESNĖS. Tačiau dar ne apie tai.
Iš tiesų tai man tekste užkliuvo štai šie žodžiai:
“Galiausiai, anot rašytojos, svarbi ir paties skaitytojo savigarba. V. Rykštaitė retoriškai klausia, ar tikrai taip jau malonu skaityti nežinia kieno nuskenuotą ir kažkur internete patalpintą knygą?”
Sakyčiau tai yra tipinis knygų uostytojos pasakymas.
Aš žmones sudėčiau į tokias lentynėles:
1. Tie, kurie neskaito knygų, skaito išimtinai tik profesinę literatūrą, arba perskaito iki 3 knygų per metus (tas pats kas neskaitantys). Jiems šitos mintys buvę nebuvę.
2. Žmonės, kurie mėgsta knygas, kaip daiktus, labiau už skaitymą. Šie būtinai papasakos apie knygos kvapą, jiems bus mirtinai svarbus leidimas ir vertimas. Būtent iš jų išgirsite visokius meh jaukybes “kaip faina susisukti į šiltą dekutį, pasiimti skanios arbatos ir gerą knygą”. Ach. Širdutė. Ties šia lentynėle kažkur ir gerb. V. Ryškaitė apsistojusi.
3. Žmonės, kurie mėgsta skaityti. Šiems yra nesvarbu ar knyga elektroninė, ar popierinė (jie gali rinktis abu variantus, tai renkasi kas tuo metu patogiau ar gražiau). Nesvarbu ar skenuota, epubas, pdf, sovietinio leidimo pageltęs popierius, ar naujai išpūstas tomas. Svarbu kas viduje. Prie šių žmonių esu ir aš.
Galėčiau V. Ryškaitei atsakyti: jei tuo metu man degs sužinoti mirė Jonas Snow, ar ne, tai man bus visiškai vienodai forma. Tegul ir ranka perrašyta ant tualetinio popieriaus ritinėlio. Kad tik greičiau, kad tik! Dozę istorijos į veną. Greičiau.