Vakar bušido už mūsų sėdėjo kaimiečių govėda. Kaip supratau jie buvo vieno kovotojo giminaičiai, visada atvažiuojantys palaikyti. Nu soriukas, čia jokiu būdu netaikomas pavadinimas žmonėms, kurie gyvena kaime, čia taikomas elgesiui. Gražios merginos, tvarkingi vyrai, bet kalba kalba… Marijampolės akcentu pasakojo apie tai kaip per gimtadienius skarbonkėmis praskeliamos galvos, skandavo Lie-va-tu, o po savęs paliko KALNĄ šiukšlių.
Visą laiką galvojau apie visokius filmus “kvaišių atosotogos” bei galvojau, kad wow, gyvenime tikrai taip būna, ir tų nesąmoningų kinų gamintojai net nepersistengia!