1. Nemėgstu mirkti vonioje ar praustis duše tada kai esu viena namie. Tik nusirengiu ir prasideda. Skambučiai į duris, telefoną ir pan. Paštininkė, kuri ateina tik po pietų šiandien nusprendė veržtis ryte, kai buvau duše. Bet yra ir geroji pusė. Gavau du voninius atvirukus. Dar nežinot, kad renku atvirlaiškius su voniomis? Dabar jau žinot, todėl laukiu. Šiandien jų turiu tiek.
2. Jau kažkada feisbuke sakiau, kad pastaruoju metu priviso nevykėlių tomų sojerių. Todėl jie nevykėliai, kad nori išpiršti tą savo tvorą, bet nesiseka jiems. Niekas nenori žaisti žaidimo. Tai jau geriau pasirinktų kitą taktiką. Sakytų gi, kad davai padedat nudažyt tvorą, o po to kepsim šašlus/darysim ką nors kitą smagaus. O tai dabar tas “dažykit tvorą ir pasigerinkit karmos taškus” skamba taip pat patraukliai, kaip “jūsų sūnus pateko į avariją todėl greitai duokit 5000 litų”.
3. Pastaruoju metu vis kažkaip užsiraunu ant sergančių gyvūnų ir išgirstu tą humanizmo apraišką: “reikia užmigdyti, kad nesikankintų”. Pūslės uždegimas, senatvė, leukemija – tai ir šuniukų, ir kačiukų ligos/būsenos, kurios verčia žmones jaustis labai gerais ir gailestingais. Užmigdyti. Ir kai šeimininkas nenumarina savo ligoto gyvūniuko, tai jis laikomas žiauriu. O štai kai koks žmogus jaučiasi blogai ir pats save užsimigdo, tai jau jis patampa egoistu, blogu, padariusiu nuodėmę ir t.t.
Čia galioja tik tiems, kurių žodyne yra žodis “nuodėmė”. Mano – ne.
Tu matai…o aš vis maniau,kad šašlai, pirtis ir visi kiti smagumai beigi bonusai po kolektyvinio darbo yra kaip ir savaime suprantama…Reiks galiausia perskaityti tą ypatingąją knygą, smalsu pasidarė ar To Tomo Sojerio būrys draugų irgi zyzė pusė metų, kad anas juos pakviestų tvoros dažyti, nors pačiam būtų daug paprasčiau ir nereikėtų derintis, ar vis tik anas pats sugalvojo…
Negi yr žmonių, kurie Tomo Sojerio neskaitė? Čia toks retorinis nusistebėjimas.
🙂 Visko būna, visko. Ir taip, yra neskaičiusių Tomo Sojerio, arba skaičiusių taaaip seniai, kad visai nebeprisimena, kad skaitė, bet tikrai skaičiusių ir labai gerai prisimenančių “Ronja, plėšiko duktė” arba “Plėšikas Hocenplocas” 😀 Iš ties, pasaulis pilnas keistenybių. Ir visai be jokių “perkeltinių prasmių”.