Stanislovas yra mūsų Maximos darbuotojas atsakingas už pirkinių krepšelių surinkimą. Surenka juos prie kasos, ar už kasų ir bogina prie įėjimo, kur pirkėjai pasičiupę šiuos ir paleidžia suktis ratu.
Nelabai aš mėgstu Stanislovą, nes jis kažkoks įžūlus ir nelabai mandagus. Kai jo kolegos mandagiai atsiprašo braudamiesi pro eilę surinkti krepšelių (logiška, kad pirkėjai nemato darbuotojo, nes žiūri į kitą pusę, dėl to ir atsiprašo pranešdamas apie save), tai Stanislovas gana grubiai bei familiariai braunasi.
Šiandien jam buvo puiki nuotaika, tai nutarė dar labiau pabendrauti.Ir lyg manęs, lyg priekyje stovėjusios moters, klausia ar suprantam angliškai. Na, truputį, sumurmam abi lyg susitarusios.
– Aš irgi moku angliškai! – džiugiai praneša Stanislovas, – I love you, thank you, goodbye! Galėčiau važiuot į Angliją! – krizendamas nueina link kitos kasos.
Moteris šypsosi, aš vartau akis, Stanislovas suką gyvenimo ratą su krepšeliais.