Apie remontus

Jau ne pirmas žmogus išpūtęs galvą klausia: jūs patys viską darot?
Ta prasme sienų griovimas, dažymas, grindų dėjimas, tinkavimas, mūrijimas, plytelių dėjimas, elektros laidų keitimas ir t.t. ko reikia kapitaliai viską keičiant.
Na taip. O ta nuostaba kelia mano nuostabą. Iš kur ji? Kaip brangiausias sako, taigi jei tokį darbą dirbą baigę tris klases, tai kodėl negalėtų baigę aukštąjį?
Iš kur ta nuostaba?

46 thoughts on “Apie remontus”

  1. Patirties mažumėle reikia.. ir tiek. Ir kartais įrankių (kuriuos išsinuomoti galima)
    Plius taip su remontais žaidžiant.. laisvalaikio sumažėja (bet lieka daugiau pinigų pašėliojimams 🙂
    Aš irgi stengiuos daug ką darytis pats… nes kažkada paskaičiavau, kad man reikia savaitę dirbti.. kad galėčiau sumokėti plytelių klojėjui uz 2-3 dienų darbą… Tai per savaitę aš tikriausiai neblogiau pasidaryčiau.

  2. ką tik grindis išdažiau. na… tik tris klases baigęs, bet 10 metų dažytojų dirbęs bendraamžis tai padarytų spėriau. ir gal geriau. bet jam mokėti reikia. o čia pats.
    suprantu aš tas nuostabas, bet nebūtinai pritariu.

  3. Rokai, kodėl geriau? Vienas padarytų geriau, o kitas ir prie ir prie “ašarų” privesti gali. Didelė loterija išsirinkti. Greičiau pats išmoksti.
    Be to nesu tikra ar visiems pasiseka išaiškinti ko nori ir ko tikiesi, lengviau vėl gi pasidaryti.

  4. mano supratimu, Salomėja, ir dažymas reikalingas žinių. bet jau jachtose belenkai nepatepliosi. ar mano žinios prie jachtų pritaikomos prie grindų? bedažydamas suabejuojau…
    žiūrėsiu rytoj kai antrą sluoksnį tepsiu 🙂
    o kad meistrų visokių būna, kad ir bėdos su jais daug, ir ne viską supranta, tai faktas. tuomet tikrai geriau pačiam. pats prieš save ir atsakysi už rezultatus.

  5. Taip. Praverčia, kai tą patį nori padaryti greičiau, ypač jei jau iš karto darai gerai (tam tos žinios). Bet po 10 valandų per parą, jau ne vieną savaitę praleidžiant statybose atsiranda tos patirties ir be interneto.

  6. DIY yra gėris. Rimtai. Vien jausmas, kad padarei pats ko vertas. Bet yra dalykų kurių pačiam geriau nevertėtų bandyti daryti.
    Statybos, tiksliau, rekonstrukcija – ne iš jų.

  7. Darbų, kuriems reikalingos specifinės žinios, kaip pvz. smegenų chirurgija ir pan. 🙂 Galbūt ir labai norėtųsi, bet na… viskam yra ribos jei yra proto 🙂 Aišku, nebent esi linkusi praleisti atitinkamą laiko tarpą to mokydamasi. Tuomet – pirmyn, tik daugeliu atveju DIY nesiejama su kelių metų pasiruošimu.

  8. Smegenų chirurgija sakai? Duočiau savo galvą. Tikrai. Šiek tiek paskaičiusiam protingam žmogui. Ale bėda, jei nepasiseks – DIY-šnikas gali sėsti į kalėjimą. Būtent čia yra pagrindinė priežastis, kad to geriau nebandyti.

  9. Hmm, kažkaip prisiminiau senovės Egipto istoriją su jų vietiniais kaukolių atvėrinėtojais, šiais laikais žinomais kaip “mikrochirurgai” 🙂

  10. Salomėja, tu duotum, aš – ne. Ir manau taip 50/50 pasidalintų ir kitų nuomonės.
    g, na, dabar jau nebe “anie” laikai 🙂 Pagal tai kaip viską argumentuojant specialistai niekam nereikalingi?

  11. Klausimas-kas yra specialistas?
    Jei chirurgas toks pats kaip aš inžinierė, tai tikrai man jis ne autoritetas, kuriam galvą atkiščiau.
    Vis dar tas pats klausimas – kas yra specialistas?
    Tas kuris mokėsi? Ar išmoko? Tas, kuris turi patirties? Ar ta patirtis neužgožia meno išklausyti klientą, užuot pasakius “niekas taip nedaro”. Ir t.t.
    Apie “šiuos” ir “anuos” laikus, tai čia dar klausimas – trūkumas ar privalumas. Švietimo sistema, kuri moko yra vis dar tokia pati.
    Taigi, vis dar klausimas – kas yra specialistas?

  12. Tai teoriškai bet kuris žmogus, kuriam iš tikrųjų įdomi kažkuri konkreti sritis 🙂 Nes tokie ir domisi, ir išmoksta.
    O praktiškai… Visas trejetas labai retas. Bet gi niekas ir nesiginčyja dėl to, kad specialistų beveik neįmanoma rasti?

  13. Na, susidomėjimo neužtenka 🙂 O kad specialistų (beveik) neįmanoma rasti tai čia faktas, todėl ir klausinėjam pažįstamų nuomonės apie vienos ar kitos srities “specialistus”.
    O diskusija prasidėjo nuo to, ar tikrai verta VISKĄ daryti pačiam. Tai kaip?

  14. Verta. Jei kitais nepasitiki. Aš pvz., netikiu gydytojais kaip specialistais, todėl savęs nepatikiu jau pyligiai 10 metų.
    Verta. Pažįstami ne visada autoritetas. Jei žmogus tiki burtininkais, tai jau automatiškai skeptiškai žiūrėsi į jo rekomendacijas.
    YNeverta tik tada jei kitas padarys gerokai pigiau ir geriau. Pvz., gamykloje, kurioje turi įrangą gali padaryti tokią baro kėdę, kokios patys nepasidarysime. Vien dėl įrangos ir medžiagų. Viską gavus kaina išaugtų be proto.

  15. VISKĄ? 🙂 nenorėčiau sužinoti kad pachaltūrinau tvarkydamas mašinos pakabą važiuodamas autostrada su šeimyna. Pavyzdys ne pats geriausias, bet galima suprasti kur link taikau.

  16. Tio, po g pakabos tvarkymų aš tikrai mieliau išlėkčiau į autostradą nei po autoserviso. O jis gi tikrai nei tuo užsiima idant patirties gaut, nei mokėsi. Tik domisi 🙂

  17. Matai kas. autoservise tau tikrai tikrai pachaltūrins. O tu važiuosi drasiai sau autostrada. Aš tai mėgčiau žinoti 🙂

  18. Salomėja, manau, svarbiausias faktorius ne tiek įrangos kaina, kiek laikas, kuri praleisi kažko besimokydama / besidomėdama. Jei per tą patį laiką gali (tiesiogiai ar netiesiogiai) uždirbti tiek, kad tą daiktą įsigysi ir nemanai kad tau tą reiks n kartų pakartoti ateityje (pvz. kad ir tą pačią baro kėdę), tai ar verta?
    Vieni žmonės geriau atlieka vienus darbus, kiti – kitus. Pats visko gerai niekad nepadarysi, nebent tave tenkina rezultatas “kaip gaovosi – taip gerai”. Ne veltui atsirado specializacijos su prastesniais ar geresniais jau aptartais specialistais. O daryti viską pačiam savo pramogai – taip, smagu 🙂

  19. g / Salomėja, autoservisu šioje vietoje (gėda kaip vyrui, bet) aš pasitikiu labiau nei savimi. O paranojintis galima dėl visko. Bet vėlgi, ar verta? 🙂

  20. Tio, aš nei vairuoju, nei taisau ir net gi neturiu automobilio. Tačiau pastoviai, ypač pastaruoju metu, visokie pažįstami iš serviso išrieda išdurti. Ypač moterys, ant kurių gana drąsiai chaltūrina.
    Apie tą kitą tavo komentarą, apie “Jei per tą patį laiką gali (tiesiogiai ar netiesiogiai) uždirbti tiek, kad tą daiktą įsigysi”. Čia tiesiog išsiskiria požiūriai į vartojimą. Aš iš esmės nesu vartotoja. Man nereikia pinigų baro kėdei (kuri čia tik pavyzdys, nes jau minėjau, kad jos gamintis neverta dėl tam tikrų aspektų), jei žinau, kad įdėjusi laiko (tiesioginio ir netiesioginio) galiu padaryti pati. Ir niekada nemanau, kad jei darau pirmą kartą tai jau ir nesigaus. O kodėl turėtų nesigauti? Iš esmės juk kaip tik didesnė tikimybė, kad gausis. Šiaip iš principo nemėgstu dirbti dėl daiktų/paslaugų.
    Specializacijos atsirado tikrai ne veltui. Tik tai su diskusija nesusiję. Nes tada nuklystume į tas lankas, kad viską mokantys žmonės šiuolaikinėje visuomenėje yra nenaudingi.

  21. Čia man primena pasaką apie dramblį ir penkis neregius 🙂
    Bet iš rimto, tai, Tio, tu turi išankstinę nuostatą, kad laikas skirtas ką nors išmokti yra sugaištas laikas, o aš turiu nuostatą, kad šis laikas yra asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas 🙂 Todėl mes abu čiupinėjam lyg ir tą patį dramblį, bet visiškai skirtingas jo dalis ir nesusišnekėsim 🙂

  22. sočiai prikomentavote… 🙂
    Salomėja, kas jūsų praėjusios vasaros kelionei transporto priemones meistravo? ar jam galima patikėti mašinos važiuoklę?
    aš vartotojas ir geriau savo dviratį nunešiu pas meistrus, sumokėsiu jiems 10 lt, bet jie jį pareguliuos. kažkaip nesisekdavo man su dviračiais nuo vaikystės, nors domėjausi ir praktikavau.
    ar nebus taip, kad DIY gebėjimas ne kiekvienam duotas? ir kitas geriau pasimokys, pazubrys, patirties įgaus, specialistu taps.
    žinau jachtų, statytų savomis rankomis. ką ten žinau, pats vieną tokią turiu. ir niekaip gyvenimui prikelti negaliu, nors pats, regis, tiek darbų, kiek reikėtų, ir moku, ir išmokti galėčiau, ir daręs kai kuriuos sėkmingai esu. na bet nesu auksinių rankų meistras, tad ar ne geriau specai daro? mano nuomone — geriau. tegu kiekvienas dirma tai, ką moka ir geriausia išmano.
    žinoma, remontas namuose — tai ne mikrochirurginė operacija. išdažiau aš vieno kambario grindys pats, meistrų nesamdžiau. viskas čiki. bet jei būč turėjęs pingo, būč samdęs. ne man tai.
    neseniai su būsimais laivavedžiais pakalbėjau. apie mergas. o jie išmetė vieną sakinį apie laivus, kurio nežinojau ir tas nežinojimas, jei būčiau bandęs laivą savo rankomis statytis, man būtų kliudęs nuo pirmųjų žingsnių. tą žino, nes mokosi, būsimieji laivavedžiai.
    aš ne prieš DYI, bet prieš tuos savamokslius, kurie save pervertina ir už savo chaltūra bando pinigo nuplėšti. ne, ne apie šio blogo autorę ar jos draugus kalba. apsidairę kiekvienas rasit tokių.
    p.s. rašyt mokėjau nuo vaikystės ir kaip savamokslis esu neblogas rašeiva. bet ima ir paprotina mokyklose specialistai — tuomet ir pats specialistu tampi.

  23. Rokai, tam kuris sumeistrauja transporto priemonę, važiuojančią!!! nuo nulio (ne nukopijuoja, o pats sugalvoja) – važiuoklę tikrai galima patikėti. Ir ne tik! O kad transporto priemonė netiko konkrečiam atvejui, tai tik laiko testams stoka. Manai neverkė širdis palikus triračius, kuriuos būtų užtekę tik patobulint? Bet jau ne vieta ir laikas buvo. Ir nereikia maišyti “pritrūko nakties” bei “nemoku, nesugebu” atvejų.
    O jūsų pasiklausius darau išvadą, kad aš gyvenime iš vis nieko neturėčiau daryt. Nes tikrai nieko neišmanau net kaip pusė specialisto.

  24. Nereikia gi taip jautriai priimti 🙂 Svarbu meistrai specialistai, o ne garažėlininkai.
    Juk kalba apie žmonių požiūrį, o ne konkrečius atvejus.
    Man kliūna šiuolaikinė vergovės sistema: sėdėk darbe ir kalk pinigą, o tada pirk pirk pirk. Ir dar visur pabrėžiama, kad pats taip nepadarysi, nemokėsi, negalėsi, čia tik specialistas gali. Ir bėda ta, kad žmonės net nepabandę jau žino, kad negalės, nemokės, nepadarys.
    O žmonės pabando ir pamato, kad duoną išeina geriau iškept (beje tik iš penkto karto), alus gardesnis namie virtas, nors pi**is (oi oi) reikia visą parą ir net pirmą kartą gyvenime siūtus batus po savaitės nuperka nė nesiūlytus.
    Prisipažinsiu – aš tai buvau pamiršus. Nors augau šeimoje, kur tėtis pats taiso mašiną, o su senelio ir šiaio visos šeimos pagalba pastatė namą, įskaitant visą langų durų, kietųjų baldų gamybą, komunikacijų vedimus, lietvamzdžių ir kitokių navarotų lankstymą.
    O tada išvažiavau mokytis ir pamiršau. Pradėjusi dirbti iš vis nebeprisiminiau. Iki nesušvito protas, kad šūdas yra sėdėt nuo ryto iki vakaro darbe, kalt babkes, kurių iš esmės reikia tik šiek tiek (jei gyveni mieste ir “nemedžioji” tai tas šiek tiek yra didesnis) ir gyvent pagal tas vergovės taisykles. Kaip dabar mano skaitomoje Bulyčiovo knygoje “Paskutinis karas” sako: “Kai pasaulį galima aiškinti pasivaduojant patogia schema, labai nesinori jos atsisakyti ir ieškoti kažkokių painių ir kasdieniniame gyvenime nereikalingų aiškinimų.”

  25. jautri reakcija į požiūrį į pašnekovą: kai nurašomas nesiklausius argumentų.
    nuskambėjo lyg aš pasakyčiau: jūs buriuoti nemokate,jūsų klausyt nereikėtų.
    dėl visuomenės požiūrio ir vergovinės santvarkos, imho, jau kita diskusija. yra teisybės ką sakai, Salomėja.
    ir vis tik aš manau, kad ne kiekvienas turi auksines rankas.
    out

  26. Tai bliamba, Rokai, jei aš pradėsiu pyz**elint apie buriavimą, tai būk mielas – taip ir sakyk. Nes aš buriavęs tik kartą gyvenime ir manęs tikrai nereikėtų ta tema klausyt.

  27. Ok, aš irgi baigiu 🙂 Tik pabaigai linksmai pridedu, kad jei kada nors pasisakyčiau buriavimo tema (gal net pridėčiau – vikipedia apie rašo), manęs tikrai nereiktų klausyt :))

  28. reik dar dviejų komentarų iki 40 — apvalaus skaičiaus 🙂
    man taip nutiko: vakar į amžinuosius skaičiavimo plotus iškeliavo aifonas. nerodo jokių gyvybės ženklų.
    nors gyvenu DIY bute (iš garažo padarytas per 2 aukštus, ne aš dariau), kurio remontais po biški užsiėmu, apšiltinau motinai koridorių (dar yra ką šiltinti, tik pinigų nėra ir ne žiema trai daryti reikia), išdažiau grindis, jaunystėje lankiau radio, avia, laivų modeliavimo burelius, prenumeruodavau rusiškus DIY tipo žurnalus ir kai ką pagal juos pasidarydavau, prie jachtų (nes nėra daug pinigų) puse rakandų meistraujuosi pats ar su kitais tokiais pat, va aifoną nešiu meistrams.
    nes nu ne viskas duota savom rankom padaryti. ir ne visų rankos auksinės.
    tokia tad mano nuomone.
    būsit prie jūros — rašykit. mažu ir paburiuosim 🙂

  29. Tenoriu tik paantrinti Rokui, kad “nu ne viskas duota savom rankom padaryti. ir ne visų rankos auksinės.” Apie tai ir buvo ši diskusija.
    Niekas gi nesako, kad gyvenime turi užsiimti tik tuo, ką dirbi (t.y. ale specializuojasi). Daugumą darbų namie stengiuosi atlikti pats, tačiau ir vėl n-tąjį kartą pasikartosiu, kad yra darbų, kuriuos mieliau patikiu specialistams – kad ir kokie jie bebūtų.
    Out 🙂

  30. reikia reikia viska paciam daryti, nes jai ne pats tai bejegis buni ir nelaimingas. beda ta kad zmones bijo, bijo, kad ismokti ka nors yra sunku ir neidomu, bet tai netiesa. reikia rasti kodel neidomu ir padaryti kad butu idomu ir viskas.
    lengvas pavyzdelis: as visada ziuredavau i zongliriejus ir sakydavau sudas as turbut galeciau ismokt zongliruot, bet turbut reik sukisht daug valandu treniruotems ir paimdavau 3 apelsinus ir bandydavau ir savaites bego ir nieko….
    po to imi ir panaudoji galva juk ne kopustas ir supranti kad beda tame kad netolygiai ismetu ir viskas paimi viena apelsina ismoksti per 5 minutes ji paleisti graziu lanku ore pastoviai ta pacia trajektorija kad apie pagavima net galvot nereikia ir viskas po 15 min jau zongliruoji 3 apelsinus lyg niekur nieko.
    taip viskas gyvenime su galva darosi.
    pvz: pratimai,treniruotes…. vs paduki kaip katinas kai ateina noras ir kietas.
    bandai bugnit imantriai nieko nesigauna… vs ismoksti pirma normaliai greit paprasta kaire desine bugnit.
    programini programini ir vis sudas gaunas vs panagrineji kaip kompas veikia pazaidi su asembleriu kad zinotum kaip ten vyksta apturi toki mentalimage galvoj ir viskas is pypkes eina.
    paisai paisai nieko nesigauna vs paisai daugybe kubiuku, kugiuku skrituliuku visokiom perspektyvom ir kampais ir po to juokas sudeliot kaip puzli bet koki objekta ar ismokt anatomija, nes vizualinis smegenas istreniruotas.
    dainuoji dainuoji nieko nesiguana vs koncentruoji ant kokybes ir nepertempi stygu ir dainuorius per kelis men.
    etc

  31. Na ar reikai viska paciam daryti tai dar didelis klausimas. Nes kaip ir minejo, gal kartais geriau dirbti savo darba ir uzdirbti pinigus, nei per ta laika paciam kaska daryti. Bet jai sugebi, turi noro ir laiko tai as tik uz tai, kad pats darytis. As asmeniskai ka galiu ta darausi pats, esu is tu kurie sunkiai patiki kaska daryti kitiems :). Nes kaip ten sako: “Ne svietieji puodus daro” (ar koks ten tas posakis yra). Dar vienas privalumas yra tai, kad kai moki pasidaryti pats ir zinai kas kaip darosi, kita kart pasamdes meistriuka galesi ir rimciau ji pakontroliuoti. pvz. kai paskutini karta nuvariau masina i servisa, nes reikejo specifiniu irankiu, o man nebuvo laiko ju gamintis pas tekintoja, tai serviso sefas graziai paprase iseiti is serviso kol ziureau kaip jie dirba :D. tai cia dar nieko, vat draugas nuvares masina i servisa nes galvojo bus greiciau turejo aiskinti mesitriukui ka kaip daryti ir dar galu gale atvezti iranki nes servisas neturejo, tai kas butu buve jai butu palikes masina ir nepriziurejas?

  32. Žmonės, jei klaviatūroje nustoja veikti 9 klavišai – metas ją keisti.
    “gal kartais geriau dirbti savo darba ir uzdirbti pinigus” – pff 🙂 Geriausia turėti pinigų ir klajoti po pasaulį, kol meistriukai butą įrenginėja 🙂 O jei rimtai, nu taigi gaila! Gaila arti ir atiduoti kitam, nu…

  33. tai jai klajoji po pasauli kam tas butas išviso reikalingas ;). O šeip tai man atrodo aš neminejau kad pačiam darytis yra blogai, o tik reiktu pagalvoti ar visada apsimoka. Sakai gaila arti ir kitam atiduoti? Sutinku, kad gaila. Jai po darbo namie teliką grižes žiūri tai jo geriau tada, pačiam buta pasiremtuoti ar mašina pasitaisyti jai yra galimybės.

  34. Na aš jau 1.5m bedarbė ir gal 5m be teliko. Tai man nei toks laisvalaikis nei dirbti kad uždirbti negalioja.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *