217/366 savaitgalis pusiau aplink Lietuvą

Prieš porą metų mes neseniai buvome įsigiję asiliuką ir juo dviese apvažiavom aplink Lietuvą. Kelionę aprašiau čia. Tą kartą keliavome lėtai ne tik todėl, kad galimybes ribojo technika, bet dar norėjome pasižvalgyti po miestelius, susipažinti bei pamatyti. Patiko. Tad dalį kelionės nusprendėme pakartoti šį savaitgalį. Iš tiesų, tai norėjom nuvažiuoti prie jūros, tačiau ne greitkeliu. O truputį per aplink, tai taip ir padarėm.

Pirmos dvi dienos. Pirma naktis iš karto už Jurbarko. Antra naktis Šventosios kempinge.

389km

Na ir šiandiena. Grįžimas namo iš pajūrio “truputį” per aplinkui.

600

Bendroje sumoje savaitgalis gavosi +-1000km.

Šį kartą norėjome būti geri vaikai ir išvažiuoti nesusivėlinę. G. ne tik penktadienį grįžo anksčiau iš darbo, bet mes dar ir iš vakaro viską susidėjome! O čia labai retas atvejis. Išriedame apie 17 valandą ir numatytą nakvynės vietą (miškai už Jurbarko) planuojame pasiekti dar su šviesa. Neskubant.

Nuotykiai prasideda greitai. Dar neprivažiavus Žiežmarių motociklas pradeda ožiuotis – paaiškėja, kad pametėme varžtą, kuris laiko priekinę žvaigždutę. Atsisuko nuo vibracijos. Kaip žinia, mūsų motociklui virš 100km/h, norisi labai vibruot :D. Bėda greitai pataisoma chamutais. Įspūdingiau tai, kad nutikimas nutinka kelio remonto vietoje, kur visi važiuoja labai lėtai, nuobodžiauja ir gali spoksoti į taisymo darbus net išsižioję.

Riedame toliau. Deja, dar nepasiekę Kauno pajuntame nuleistos padangos džiaugsmą. Sustojam stotelėje. G. nupėdina truputį atgal, iki degalinės pasižiūrėt gal turės pompą. Neturi, bet yra kompresorius. Tad šiek tiek pagrįžę kelio pakraščiu prieš eismą į tą degalinę, turime susitaikyti su nauja žinia. Nepripūsim, nes nėra ko. Kamera sugadinta nepataisomai (kamerų taisymo priemonės keliavo kartu). Tada prasideda gūglinimas ir skambinėjimas. 18 val Kaune tikrai neįmanoma gauti kameros. Vienintelė įmanoma pagalba – tralas. O nesinori. Dar vienas skambutis draugui ir mes išgelbėti! Nes jis a) turi tinkamą kamerą, b) kaip tik ruošiasi tuoj važiuoti į Klaipėdą. Po poros valandų žada pasirodyti ir mes puikiu oru puikiai leidžiame laiką degalinėje.

13645128_1185582414795366_3998182726984641186_n

Nei daug nei mažai. Apie 3h. Patogu. Kavos yra. Sumuštinių yra. Va tik knygos kokios trūksta, nes telefono baterija greitai senka. Gelbėjimo komanda pasirodo, kamera pakeičiama, atsibučiuojame ir į kelią. Jau 21h, tad vilčių pasiekti tikslą su šviesa net nebėra. Panemunės keliu jau važiuojame tamsoje, kas turi savų privalumų, nes mačiau ne vieną šikšnosparnį.

Pasiekiame mišką jau visai tamsoje, lyg negana, tai dar ir lietus ką tik praėjo, žaibuoja, miške viskas šlapia. G. savame kailyje, varo sau per tuos patęžusius keliukus, kur nei į šonus kas matosi, nei į priekį, tik kiek motociklo lempos teapšviečia. Galiausiai suprantame, kad tamsoje visos vietos vienodai geros, ar vienodai blogos, pasistatom palapinę ir krentame miegoti. Ryte pasirodė, kad miegam mėlynojuose, uogas galim skint tiesiai pro “duris”.

13661984_1179495822072339_603590340555092802_o

Juokingoji ir ne pati geriausia ryto žinia: dujų turime, kavos turime, puodelius turime, vandens turime, tik… puodo ne. Tad pakuojamės ir pirmyn link pirmos degalinės, kuri ištinka Tauragėje. Susivertę savo kofeino dozę traukiam link mažojo tiksliuko – Švėkšnos, kur aš žūt būt noriu pasirausti skuduryne ir labai bijau, kad šio nebus. Nelabai ir bebuvo, vos trys pardavėjai, nieko neradau, bet pasirausimo poreikį patenkinau. Blyn, ten viskas po eurą, o neradau tik todėl, kad esu stora. Nu, kadanors.

Toliau be sustojimų traukiame link Šventosios. Kelionėje su asiliuku mes buvome apsistoję kempinge, tada patiko. Nusprendžiame pakartoti. Šiaip kiek teko praeiti per Šventąją pirmyn ir atgal, tai sakyčiau šis kempingas net labai rekomenduotinas. Pasiskolinau jų FB nuotrauką.

13346653_1064097443633503_3903272655688904387_n

Na, o čia mes įsikūrėm.

13937984_1179567048731883_4839606556835673708_o

Žmonių yra, bet sakingai. Kainavo 19e už viską, nepigu, ko gero iš viso brangiausias kempingas, kuriame esu miegojusi, tačiau tvarkinga ir jauku. Virtuvėje rasite visko ko reikia. Nuolatos valoma ir tvarkoma. Įsikūrę einame valgyt. Toli nenueiname, į šalia esantį, kažkokį barą apie motociklus, kur gauname koldūnų. Bus gerai. O tada jau iš karto prie jūros!

13923888_1179609648727623_4113521263065615454_o

Atrodo tiek važiavus prie jūros norėtųsi būti daug ir ilgai. Bet man va tiek kiek nuotraukoje užtenka. Įbrendu, pakrykštauju  ir galiu važiuot namo. Einame pajūriu iki molo, tada į miestu iki beždžionių tilto. Buvo žiauriai įdomu! Aš Šventojoje pirmą kartą sezono metu. Prieš tai gi dar būdavo ne sezonas… Hm… labai didelio skirtumo nėra, tik daugiau žmonių, veikia barai ir apleistuose pastatuose džiūva rankšluosčiai. Man visada kirbėjo mintis, kad tai tokia vieta vat kokia būtų jei ištiktų apokalipsė, išliktų žmonių getas, apsiprastų su situacija ir na… atostogauti tai norisi, net jei visas pasaulis sugriuvęs ir išnykęs, ir tiek vat visko telikę. Ne sezono metu miestelis gali su Pripete konkuruoti :).

Kempinge sutinkame draugą.

13886900_1186319304721677_9012108653778094448_n

Tirai ne šeimininkų katinas, kuris pro visus poilsiautojus atėjo pas mus. Žinojo kur eina, nes kumpio gavo daugiau nei aš suvalgiau vakarienei :D

Miegoti einame anksti. Naktį pila toks lietus, kad apie miegą negaliu net galvoti. Triukšmas belekoks tiek nuo jūros (ne veltui Ošupio takas), tiek nuo lašų į palapinę. Kažkuriuo metu jau nebetikiu, kad palapinė atlaikys. Atlaiko. Blogiausia, kad aš visada prabudusi noriu į tuliką. Taip, lindau į liūtį :D.

O ryte švietė saulė, bet šiluma “nesišvietė”. Apsitūlojom kaip meškos ir į kelią. Reikia daug daug nuvažiuoti. Pajudam prieš 10 ryto. Už Skuodo patenkame į reidą. Žemaiteški policininkai paprašo G. papuost. Sunku susivaldyt ir nepradėt kikent. Nu taip gražiai ir juokingai kalba! Papuotus liepia mums nuvažiuot į Apuolės festivalį. Nuvažiuojame. Randam jau beveik nieko :D. Daug daug purvo. Na bet to piliakalnio aš dar nebuvau lankiusi, tai užsiskaitau į bagažą. Bandydami kokiu nors kitu keliu grįžti į plentą randame fainą tiltą.

13892091_1186817501338524_8405200035819611212_n

Likusi didelė dalis – važiavimas. Ir aš jums pasakysiu! Blyn kaip šiandien šalta. Nu rimtai! Su storu vilnoniu megztiniu, spec. neperpučiama neperšlampama striuke aš danties ant danties nenulaikiau.

13882520_1180551448633443_6161031452162484418_n

O ten prie to ženklo kiek grybų! Net nuo to suoliuko matosi vovieraitės. Varykit ten!

Paskutinė atkarpa nuo Ignalinos buvo labai sunki dėl trijų priežasčių: 1. natūralus dienos nuovargis. 2. nebeišvengėme lietaus. 3. šniūūūūrai vairuotojų, kurie ne visi geri. Toje atkarpoje aš vis klausiau savęs, kam gi visa tai… Kodėl tiesiog nebuvo galima greitkeliu pirmyn-atgal? Tačiau po karštos vonios aš jau vėl vertinu, kaip gerai pravėdinta galva, atsijungta nuo rutinos, kasdienybės ir atrodo ne savaitgalį važiavom,  o savaitę kokią. Užpakalis baigia atitirpti ir jau kyla klausimas – tai kur toliau?

 

1 thought on “217/366 savaitgalis pusiau aplink Lietuvą”

  1. Ten, kur ištakos Ošupio, kuris Šventojoje įteka į ošiančią jūrą, upelis tikrai kitaip vadinasi – Vanagupė, tikriausiai ten vanagai tupi!

Leave a Reply

Your email address will not be published.