Ko aš nenorėčiau

Nenorėčiau mokytis apie ligas.
Nes matau žiauriai yzi yra jas sau priskirti.
Pirmas pasitaikęs pvz.:
„Klasikinė“ depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:
Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
Emocinis nuovargis.
Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.
Nu šituos punktus nukopinau iš čia. Tuos penkis man tinkančius punktus paboldinau. Gerai, kad wiki nelaikau labai jau teisingu šaltiniu. Kadangi ligų sau pripiešt visai nenoriu, tai kitur netikrinsiu šios info. Kokia čia depresija, bliam. Čia tik darbas.

Epizodai

*
Besimušdama išsisukau pirštą.
Kitą dieną, kitą pirštą smarkiai prisivėriau su durimis.
Trečią dieną nukritau nuo dviračio.
*
Dirbu savo darbą.
Dirbu darbą, kurį kažkada dirbo tas, kurio pas mus nebėra.
Dabar mane dar marketingiste nori paverst.
Kai aš pasiūliau marketinginę idėją, kuri tikrai būtų labai naudinga leidyklai, bet nenaudinga man (nes manęs nebereiktų), kažkaip nepritarė. Ir žinau kodėl.
*
Naktį nemiegu.
Naktimis mane lanko aiškiaregystės: kaip bus, ką sakys, kokiu tonu sakys.
Aiškiaregystės pildosi 95 proc. tikslumu.
Po to aš bijau nemiegoti, bet bijau ir miegoti.
*
Sudarinėju sąrašą ką po ko skaitysiu.
Pasirinkimas didelis, bandau keitalioti stilius, rimtumą, temas.
Dabar pradėsiu Hoego Smilą, tada gal Vonegutinsiuosi, tada gal Chevalierinsiuosi, po to gal Millerinsiuosi, po to gal…
O iš tikro tai bus visai ne taip. Taip bus tik su panele Smila, nes nesavo knygas skaitau prioritetiškai.
*
Vakar katė pastatė ausis.
Nubėgo.
Sustingo.
Įsispoksojo į lochatrono vartus.
Pasvarstėm, ko čia ji taip. Kažkas išlenda ar parlenda?
Regis nieko nenutiko.
Tikiu, kad gyvūnas jaučia geriau.

Beprasmiški klausimai

Nu ko man reikėjo knygyne?
a) nes tai mano mėgstamiausia parduotuvė?
b) nes slapti nykštukai nuviliojo ir privertė nusipirkt du Millerius ir vieną Vonegutą?
c) abu variantai.
Nekenčiu knygų išpardavimų.
Ir dar, nu kodėl koldėl kodėl, kai tik apsivelku tą sijoną, būna šitoks vėjas? Suprantu, aplinkiniams smagu, vairuotojai pypsina. Bet nepasakyčiau, kad labai jau patogu visą kelią gaudyt tą sijoną. Dar nepatogiau būtų eit taip, kaip vėjas pageidauja – su sijonu ant galvos.

Taaaaaaaiiiiiiiip

Salomėja, ką renkiesi?
1. Įsijungti “o man viskas px” režimą. Yra kaip yra. Nekreipti dėmesio.
2. Šypsotis ir visada linksėti galva. Ir vėl šypsotis. Ir vėl linksėti galva. Kol pasiduos. Arba amžinai.
3. Pagaliau sprogti, nes savitvardos likučių tiek nedaug, kad ant seilių laikosi.
4. Kita.
Pirmu atveju reikia stiprios saviapgaulės.
Antru atveju reikia visai neturėti savigarbos.
Trečiu atveju reikia turėti drąsos ir atsarginį variantą.
Ketvirtu atveju… Nežinau.
Išvada: kol kas aš neturiu savigarbos ir nežinau.

Šis, tas ir anas

Pora pramogauti prie ežero/ežere susiruošusių bedarbių išleido mane prie darbo.
Trumpa atkarpa. Mašina – kabinetas. O aš galvojau: nenoriu nenoriu nenoriu nenoriu.
Ir kiek daug noriu:
irgi noriu prie ežero rūkyt kaljaną, medituot ir galų gale skaityt.
Noriu šiaip susisukt į dekiuką, arba atsukt šildytuvo vėjelį į save (įdomu kiek mokėsim už elektrą) ir skaityt. Nes dabar skaitoma knyga įtraukia. Kažkurio išpardavimo vaisius. Teisybę nugarėlė sako. Yra joje kažkas murakamiško.
Ir jau seniai noriu piešti. Galvoje jau yra apmatai ir piešiniui, ir paveikslui. Vis neužeinu teptuko plono nusipirkt.
Dar noriu išmokt naudotis modelinu ir jį dekupuot ir taip prisikept auskarų su savo piešiniais.
Ir humanose noriu pasitrint.
Ir blogo dizaino idėją reikia materializuoti. Ar reiktų sakyti virtualizuoti?
Panorėjau va ir nieko. Tai einu padirbsiu tada…

741

Tiesiai tiesiai žiūrėdama… pro trejas atviras duris… matau. Matau užrašą “išėjimas”.
Ir taip noriu išeiti.
Įdomu tai, kad ten ne tikras išėjimas, o laiptinė, kurioje visi rūko ir pro kur galima patekti į “alaus namus”. Tik perlipi nebaisią barikadą ir jau ten.
Simboliška kažkaip.
Išeini. Parūkai. Išgeri alaus. Namai.

Pramogos

Galvojau reik nueit į kokį spektaklį.
Ėmiau brausint.
Aha, šitas gal nieko. Ojėj kokia kaina.
Nu gal šitas? Vajė kiek kainuoja.
Supratau, kad neuždirbu tiek, kad į spektaklius vaikščiočiau.
Teks grįžt prie piratinio kino.
Štai kolega pagal užsakymą (mano internetas gi ribotas) parsiuntė filmuką.
Nekainavo nieko.
Bet sako už piratavimą į kalėjimą sodina.