Shoes are coming!
Mielas, Nematomas Drauge,
Tu esi labai kantrus. Nes taikstaisi. Su mano emocijų nekontroliavimu. Su spontaniškais gyvenimo sprendimais. Su polinkiu į avantiūrizmą. Taip pat su žiemos miegu. Vidiniais demonais. Ir tomis kitomis Salomėjomis, nes joms visoms tenki vienas tu.
Čia ir dabar
Čia ir dabar? Ar truputį po to. Kai sakome, kad truputį po to, tai yra rodiklis, kad to daryti nenorime. Kad ir ką deklaruotume.
Jis išėjęs į tamsų koridorių meta raktus į viršų. Pagauna juos jau užsižiebusioje šviesoje.
Paskutinis pypkės dūmas kerta per galvą, kaip vėzdas, o šlapia katė pamiršta skriaudas pamačiusi konservus.
Sėdėdama ant fotelio matau 16 katinų. 6 mano piešti. 6 Chat Noirai. 1 saugo pinigus. 1 yra Kęstas. 1 yra Vaska, 1 yra Kitė. Likusieji nesimato iš sėdėjimo pozicijos.
Gyvenu aluje. Su, jame, tarp.
O šiaip viskas tik gerėja.
ar reikėtų dar ką nors išrasti?
“ar reikėtu dar ka nors išrasti?”, klausia internautas googlės, o patenka į mano blogą. Manau, kad taip taip taip. Galėtų kas nors išrasti tikrą klaidų tikrinimą. Parašai sakinį, o tau ne tik klaidas žodžiuose pavingiuoja, bet ir stilių ištaiso, tegul ir ne automatiškai! Užtektų, kad dešinio klavišo meniu parašytų aiškią gramatikos taisyklę ir standartinį jos taikymo pavyzdį.
“ar šiandien penktadienis” jie klausia beveik kiekvieną penktadienį! Kalendorius neveikia? Darbdaviai persuko į pirmadienį? Bet šiaip tai ne! Šiandien yra pirmadienis!
“bejausme kale”, gūglinėtojau, neegzistuoja. Sako, kad šunims galima išoperuoti balso stygas, bet na su jausmais tai šitaip nepavyks!
“blondinės kvailos raudonplaukės”. Perskaičiusi šią paieškos frazę sutrikau. Čia panašiai, kaip ir pasigailėti negalima bausti? “Blondinės kvailos. Raudonplaukės!”, “Blondinės! Raudonplaukės kvailos”. “(mielos) blondinės, kvailos (tos) raudonplaukės”, “blondinės kvailos, (mielos) raudonplaukės” 🙂
“eilėraštis apie šuniuką”. Ir kodėl ateina pas mane? Aš moku vieną vienintelį eilėraštuką, tai apie naujų metų dieną ir genius.
“enciklopedija kompiuterio perinstaliavimui” – kad ir kas tai bebūtų, manau turėtų būti tikrai labai įdomus dalykas.
“is dainos istrint zodzius programa“. Mielas vaike, reikėtų domėtis tautosaka, kuri jau nuo seno skelbia, kad iš dainos žodžių neištrinsi!
“kaip elgtis su choleriku”. Man kas nors papasakotų, tai daug mažiau skysčių prarasčiau.
Ir kas per ieškotojus per ambicijos? “kaip sukurti feisbuk“. Dar vieną? Ar kaip čia? Nes nu šitas tai jau sukurtas, tai gal ačiū ir daugiau nebereikia? Versimės su šituo?
Labai jau aktualu visiems darbas: “kodel noreciau dirbti”, “kodel nori cia dirbti”, koki darba man dirbti”, “koki darba rinktis”. Mieli vaikai, niekuo negaliu padėt! Aš pati neturiu darbo, į klausimą kodėl norėčiau, galiu atsakyti tik, tam kad galėčiau mokesčius apmokėt, o kokį rinktis, ai jau nepatarsiu iš principo ir keršto, nes man irgi niekas nepataria. vo.
“kopūstai darže”. Mhm… Tikrai verta paieškos. Tai yra toks mistinis, fenomenalus reikalas. Kopūstai. Darže!!! Kviesti NSO ekspertus?
Labai man juokingas pasirodė “programa kuri padeda torrentui“. Kuo padeda, leiskit paklausti, o tada jau ir programos paieškosim:)
“salomejos vardo diena“. Ačiū kad domitės. Lapkričio 18 :). Nei vienas nepasveikinot, nors ir žinot, kaip aš sureikšminu savo pavadinimą 🙂 Miau
P.S. Kadangi bloge išsiskyrė, kai kurie įrašai, tai sukūriau naują kategoriją 🙂 Cha.
Norų sąrašo tąsa
Pamenate, kai aš kažkada svaigau dėl dvejatainių laikrodžių? Taigi va, anieji kainuoja daug, oi daug. O aš vaikas paprastas. Man kaina nėra svarbi, man svarbiau žaislai. Taigi va, už 7,38 dolerio galit man padovanot alternatyvą. Nu ką nu 🙂 Va čia va parduoda.
O tie kas nori prabangesnės dovanos – prašom – tik 21,70 dolerio.
Šimtmečio piešinys
Na gerai. Ne šimtmečio. Tik kokių 9-10 mėnesių. Pradėtas, pamirštas, tęstas, vėl pamirštas ir galiausiai baigtas, jūsų dėmesiui “Skraidantis katas”. Nuotrauka didinasi, tad galima apžiūrėti detales.

Įdomu, koks herojaus dydis? Didelis. Tikrai ilgesnis nei pusė standartinės sofos 🙂

Pieštas rašaliniu parkeriu ir guašu.
Iš "vienas namuose" istorijų
Jau buvau pamiršusi koks neskanus ir smirdantis yra guašas. Paskutinį kartą jį naudojome kai statėm senį. Tačiau anas buvo pigiausias kinietiškas. Šiandien naudojau gerą rusišką. Tai ir kvapas nuo mokyklos laikų :).
O bulvės keptos su žvėrienos prieskoniais – nominom.
Ryžumai
Turbūt skaitantiems (ar labiau skaitančioms) mano blogą, visai nėra paslaptis mano noras būti ryžai. Kiek jau? 3 metus kokius to noriu stabiliai ir dar šiek tiek daugiau – epizodiškai. Žmonės turėtų sakyti: fi, kas čia tokio, taigi imi ir nusidažai.
Aha, aš irgi taip sakau, bet niekaip nepavyksta. Gaunuosi arba ruda su ryžu atspalviu (fe, kaip blanku, man reikia ryškiai!!!), arba raudona. Na va tokia:

Kas man patinka, kaip variantas numeris du, bet aš vistiek noriu varianto numeris vienas.
Klausiat, kaip tai atrodo?
Na štai tarkim mergaitė iš užsieninių streetstyle blogų turi labai gerą spalvą:

Taip. Aš ir vėl eisiu ieškoti dažų.
O čia pieštas abrozdėlis su nerealiai tobula ryža galva 🙂

Prieš 3 metus parašiau, o tinka ir šiandien
Kai man sako:
Tu keista.
Aš pagalvoju:
Ačiū už komplimentą.
Niekadada neklausiu kodėl.
Kai man sako:
Ačiū, buvo skanu.
Aš pagalvoju:
Taigi aš gaminau, ar gali būt kitaip?
Atsakau:
Ai, kokia ten iš manęs kulinarė.
Kai man sako:
Suprantu tave.
Aš pagalvoju:
Tikrai? Aš tai ne.
Bandau paklausti ir ką gi supranta?
Kai man sako:
Gražiai atrodai.
Aš pagalvoju:
Pudrink kam nors kitam, man tas negresia.
Atsakau:
Ačiū.
Ir pasižiūriu į veidrodį.
Kai man sako:
Nustok pykt.
Aš pagalvoju:
Tai nepykdyk.
Pasakau:
Nematei manęs piktos.
Kai man sako:
Pasiilgau tavęs.
Aš pagalvoju:
Iš kur rudenį drugeliai pilve?
Atsakau:
Melagis.
Kai man sako:
Gerai dirbi.
Aš pagalvoju:
Ką dabar dar reikia padaryt?
Atsakau:
Stengiuos.
Kai man sako:
Padaryk bjaurų darbą.
Aš pagalvoju:
Ne ne ne.
Atsakau:
Iki kada?
Kai manęs klausia:
Nori šokolado?
Aš pagalvoju:
Noriu.
Atsakau:
Noriu.
Kai manęs klausia:
Ar myli mane?
Aš pagalvoju:
Labai.
Atsakau:
Į durnus klausimus neatsakinėju.
Man sako:
Tu pasikėlusi.
Galvoju:
Tikrai taip!
Atsakau:
Vadinasi sekasi laikytis susikurto įvaizdžio.
Kai man sako:
Tu nusišneki.
Galvoju:
Šūdas šūdas šūdas.
Atsakau:
Ee, nu blondinė gi širdy, ko norėt.
Kai man sako:
Nebegerk šiandien.
Galvoju:
Tu teisus.
Sakau:
Neaiškink.
Man sako:
Tu įdomi.
Aš pagalvoju:
Pati žinau.
Atsakau:
Ane?
Kai man sako:
Tu kitokia:
Galvoju:
Kitokių niekam nereikia.
Ir nieko nesakau.
Kai man sako:
Esi kaip visos.
Galvoju:
Tai paskutinis mūsų pokalbis.
Sakau:
Užtat tu išskirtinis chamas.
Kai man sako:
Tu ypatinga ir nuostabi.
Aš pasimetu ir nežinau nei ką galvoti, nei ką sakyti.
Miškasmiškasmiškas lialia lialia lia
Ketvirtadienį sirgom.
Penktadienį sirgom.
Gydėmės pipiriniu pleistru, druskos vonelėmis kojoms ir karštu porteriu.
Šeštadienį savijauta normali. Metas kilt iš lovos. Ir važiuot miegot į mišką.
Gal lis? Reikia tento. O tentą išmetėm Paryžiuje. O AIC jau nebedirba. Imam palapinės viršų vietoje jo? O kodėl ne apačią, klausiu aš? Gi toks pats tentas. Pasikabinsim virš galvos ir bus ok. Kaip tarėm, taip padarėm. Atrodė maždaug taip:


O miške ramu. Gera pagalvoti. Niekas netrukdo miegoti. Skanu kepti mėsą.