Niekiviskmėjinėjimai

Šiandien atsikėlusi nusiteikia, kad bus gera diena. Na ir buvo. Nors kupina pilnatinių apraiškų, kaip gi kitaip.

Nusipirkau Kalėdinį megztini ir patenkinta sau.

Pilnatis

O bet man labai sunku suprasti pavydo jausmą. Ypač kai žmonės pavydi kažko, kas jiems patiems tai nelabai ir džiaugsmą teiktų. Daikto, pvz… Ar ramybės.

Gerai, kad gali sau tai leisti, tau gerai, neturi vaikų, gerai, kad tau neprivalu anksti keltis ir t.t.

Na, aš irgi galiu sugalvoti, kas kitiems yra gerai. Pvz., man atrodo, kad gyventi kokioje nors Tenerifėje jau automatiškai yra puiku. Na, kas gali būti negerai žmogui, jei pas jį visada šilta? O bet spėju, visko gi būna.

Džiaukimės tuo ką turim, o jei maža – siekim dar, bet nesidairykim ir nesilyginkim, ok?

Na ir nežinau, ką jums šiandien pasakyt. Pavargau nuo to projekto jam dar neprasidėjus 🙂 O tai dabar jau 314 labiau. Bet nu negi mesi kai tiek teliko.

Baiiikit, nemanau!

Jau kelias dienas iš eilės žiūrim pasaulio pabaigos žanro filmus. Man tai ten svarbiausi kostiumai 🙂

O ne, čia ne joks ne menas. Čia tai kas nutinka, kai man kas nors paskambina. Aš sakau “taip”, “ne”, “gerai” ir kažką piešiu. Ir šiaip mane stebina, kaip žmonės pliurpia tokį monologą, turbūt net nesuvokdami, kad jų pašnekovas teištarė tris žodžius 😀

Kalėdinius atvirlaiškius pirk dabar, nes prieš Kalėdas ir taip bus ką veikti. Ir nepamiršk siųsti draugams, pažįstamiems, šefui, mamai ir mylimiausios kavinės baristai. Tegyvuoja atvirukai!

Šiandien gavau laišką, kuriame žmogus klausia ar neparduodu knygos, nes jo sugraužė šuo.

Aną kartą skaičiau, kad artinasi didžiausias per šimtmetį mėnulis. Aišku, mes žinome, kad mėnulis yra to paties dydžio visada, o bet tačiau…

Visada smagu, kai gimtadienis dar truputį netikėtai nesibaigia 🙂

Tas jausmas, kai žiema jau nusibodo, nors net neprasidėjo.