Niekiviskmėjinėjimai

Mes su Kitute labai panašios. Lygiai taip pat susikukliname, kai apie mus kas nors kalba, kai ką nors viešai darome. Lygiai taip pat piktos, nemokame parodyti jausmų ir dažniausiai šnypščiame. Na žodžiu abi labi tokios. Ir vis kažkaip abi sugebame apsilochinti.
Pvz., Kitutė regis jau suplanavo tobulą Etos užpuolimą. Jau jau jau, kad šoks. Ir tada numeta kompiuterio pelę. Dangus griūna, užpuolimas nepavyko, žaidimo pabaiga, Kitutė susigėdinusi sėdi kamputyje.
Kitą kartą jis sako, kad gal ir pažais. Bandė užpulti žaislą ir paslydo. Vai tai tai nabagas, teko visiems apsimesti, kad jos nematome. Kitaip gi visai nusinabagiautų.
O aš irgi taip sugebu. Vakar gurkštelėjome porą buteliukų alaus. Nieko ypatingo. Bet pastaruoju metu alkoholį toleruoju sunkiai, todėl griebiuosi pagalbinių priemonių. Tiksliau tikrojo margainio (Silybum marianum). Geras daiktas, ypač aliejinėje formoje. Tačiau pastarąjį kartą parduotuvėje aliejaus nebuvo, todėl pirkau miltelius, šie lieka po aliejaus spaudimo. Na ir ką, galvoju vakar maktelsiu šaukštuką tų miltukų. Maktelėjusi puoliau spjaudytis ir plauti burną. Nes sumaišiau panašaus dydžio, formos ir spalvų dėžutes bei maktelėjau masalos prieskonių. Ta masala pas mus atsirado, kaip dovana. Ir aš šiaip jau jos negaliu pakęsti. Tram tam tam, koks apsilochinimas :))

Galvoju reikia man apie ką nors pasisakyti. O čia šast Adis feisbuke pasidalina internetais apie  tai ką skaito šiuolaikinis jaunimas. Prisipažinsiu, kad viso straipsnio neskaičiau. Nes pievų prirašyta, kaip reta. Bet ir juokinga kita vertus kaip! Pvz., “tėvai pastebėję, jog jų vaikai puolė skaityti knygas apie demonus ar vampyrus, visada turėtų sunerimti – tai gali būti ženklas, jog vaikui sutrikusi psichika.”.
Mama, miela mama, ar sunerimai kai aš milijoninį kartą skaičiau Drakulą, ir tokią knygelę “Vampyrai” iš dviejų dalių? Visiems kliūna psichozę sukėlę “Saulėlydžiai”, bet palyginus su “Drakula”, taigi ten tik švelnios pasakėlės. O palyginus su trimis muškietininkais! Spėju saulėlydžio knygose yra gerokai mažiau kovų, intrigų, bandymų nužudyti, girtuokliavimų. Tik geriečiai vampyrai, kurie saugo žmones nuo blogiečių vampyrų, ir geriečiai vilkolakiai, kurie saugo žmones nuo visų vampyrų, ir vaikiška meilė, ne kitokia, nei kokiame “Princesės dienorašyje”. Herojai net į lovą sugula tik pilnametystės sulaukę, ir tik po vestuvių,  ir tik ketvirtoje knygoje. Ir tokias knygas skaitančių vaikų tėvai turi sunerimti?
Anksčiau niekas neskaitydavo siaubų? Tada aš buvau išskirtinė, nes šluodavau iš knygynų tokią knygą “siaubų autobusiukas”. Net su mama autoriui laišką rašėme. Po kelių metų gavau standartinį atsakymą mažajam skaitytojui.
„Jeigu žmogus nuolat skaito apie juodąją pornografiją ar žiūri tokius failus, kurių normaliam žmogui neįsiūlysi, jo požiūris apie meilę jau bus iškreiptas“, – pastebi V. Bartkevičius. Jo žodžiais, nėra normalu, kai žmonės tokio pobūdžio filmus ar knygas žiūri ir skaito siekdami atsipalaiduoti.
Čia jau man primena islamistinės marijos žemės mesnekenčiamebedieviųgėjųirafroamerikiečių mintis. Nėra normalu, kad žmonės skaito ar žiūri pornuškę? Iš kokio kibiro tas dėdė išlindo?
Mano pirmoji stora knyga buvo “Broliai Liūtaširdžiai”. Na taip taip, gėris nugali blogį, graži pasaka, bet irgi fantastika, irgi gana baisi su tais visais Tengiliais ir jų pabaisomis siundomomis ant žmonių.
O gal sakysit pasakas vaikams reikia skaityti? Eikš Sigute, eikš mieloji – tiesiai į žarijų duobę. O mieloji Egle, nepyk, kad tavo vyrą nužudėme, jis mums tiesiog nepatiko, kažkoks kitoks, nei tai gėjus, nei tai žaltys, nei dar kaži kas… Va čia tai vaikams tikrai neugdomas godumas, rasizmas ir šiaip baisūs sapnai po to nesisapnuoja :).
Mieli vaikai, skaitykit ką norit, džiugu, kad tai darot ir mokat, žinote kas yra knyga.
 

prabundi palapinėje. ežeras. laužas. pusryčiams skautiški hotdogai ir aviečių arbata iš cukinijos puodelio. pasisvečiavimas. lauktuvės. trakai. kibinai. karšta vonia.
Pirmadieniai būna kitokie. Taip?

Nors ir ne viskas priklauso nuo mūsų pačių, bet tikrai labai daug. Tik ar tą “tikrai labai daug” išnaudojame? Štai viena skundžiasi, kad atostogų metu gauna darbinį laišką, kuris baisiausiai ją sunervina. Na nepriklauso nuo mūsų ar gausime tą laišką, ar ne, bet gi tikrai priklauso ar skaitysime. Net jei ir patikriname tą pašto dėžę laišką galime neskaitę pasidėti į archyvą ir peržvelgti atostogoms pasibaigus. Atostogos jau toks reikalas, kad vienas sau leidžia laiką vienkiemyje be ryšio ir nesuka galvos, tai kodėl tas, kuris neturi vienkiemio ir turi ryšį turėtų tą galvą kvaršinti?
Nuo mūsų priklauso ir kaip reaguojame į tam tikrus dalykus. Štai, kad ir tas reikalas su dažų parduotuvės pusnuogėm merginomis. Ne savininkas jas pavertė “mėsa”/”kūnu”, o tie, kurie būtent taip reaguoja. Mes gyvename gana viešai. Neturime užuolaidų. Tiesa, intymioje zonoje – miegamajame – jos yra. Bet laiką leidžiame ten, kur nėra. Ir priešais turime įstaigą, kurios stogas aplipęs dėdėmis – remontuoja. Tai šiandien iš drabužinės į dušą keliaudama vienais apatiniais krykštavau, kad šias 10 sekundžių esu Mėsa. 🙂
Dažnai mes piktybiškai nenorime matyti vietų, kuriose patys galime kažką pakeisti. Kaltiname Kubilių, kaltiname blogą orą, kaltiname krizę. O jei jau sumąstome save apkaltinti, tai dažniausiai ten, kur negalėjome nieko pakeisti.

Kažkada sumąsčiau, kad man reikia internetinių pirkimų kortelės. Pasiėmiau “Visa Virtuon” ir ką… Praėjo gal du
trečdaliai metų ir tik pirmą kartą ją panaudojau. Pirkau chna iš “iherb.com”. Ar atkeliaus dar nežinau. Bet aš ne apie tai. Kažkada pasiguodžiau brangiausiam, kad nėra Lietuvoje pirkti nebrangių bet gražių timpių – spalvotų ten visokių. Jis sako pirk iš užsienio. Aha aha, ar matėte užsienio parduotuves? A?
Jei pigu,lt ar kita lietuviška populiari parduotuvė atrodytų tarkime kaip šita svetainė? Jei? Tai ar pirktų joje kas nors? O va šitoje perka. Ir perka daug. Siunčiasi lietuvės pilnu pajėgumu. Aš irgi norėjau. Emulsiklio. Bet net nesugebėjau rasti kaip išjungi muziką tai emulsiklio turbūt neieškosiu, tiek to.