Salomėja keistokas žmogus. Tai dingsta, tai atsiranda…
Tai šiandien apsilankėme Snow Arenoje. Nors aš pasirinkau būti tik žiūrovu, bet vistiek pastebėjau, kad labai ja ta arena atrodo nudrengta. Ir kada spėjo, kai regis ji dar neseniai pastatyta, ir kodėl tokia nepriežiūra? Kad ir ta pradinė smulkmenėlė, kad 10 min reikia bėgiot ir ieškoti veikiančios daiktų spintelės :).
O šiaip, bendrai, smagi diena buvo 🙂
Šiaip tai žiauriu kai tu planuoji išleisti krūvą pinigų tam, kas tavęs nedžiugina, čia beveik kaip pas dantistą.
O iš tiesų tai norėjau papasakoti, kad pirma mano sužinota ne butkutės lygio grupė buvo zyzytop! Mat neturėjau sąlygų kažkaip šviestis ir matydama sienas aprašinėtas žodžiu “Nirvana”, buvau įsitikinusi, kad čia kažkas apie pomirtinį gyvenimą Lankiau, aš pamenu, dailės mokyklą ir kas vasarą būdavo privalomi plenerai. Reikdavo piešti gamtos vaizdus :). Dažniausiai visi dailės mokyklos mokiniai važiuodavo tam į stovyklą. Tačiau būdavo bėdžių, kurie neturėdavo tam lėšų, tad tiems bėdžiams buvo paliktas mokytojas, jie turėdavo ateidinėti kas dieną į mokyklą ir su juo tada jau vaikščioti po apylinkes ir piešti. Mokytojas buvo geras ir nenuobodus, o bėdžių tik 4. Tad jis užsikurdavo cigaretę, susisodindavo visus į žiguliuką ir vežiodavo piešti po įdomias rajono vietas. Ir visada iš kasetniko paleisdavo ZZ Top.
Jau tiek visokių naujienlaiškių su Black Friday gaunu, kad reiktų ryt nejungti kompo iš vis. Iki ko dasigyvenom, kad neužtenka namie užsibarikaduoti, išleist pinigus lengva vos keliais klaviatūros mygtukais. O pagundų pagundų!
Vakar buvo tas jausmas, tai ir šiandien tas jausmas. Tas jausmas, kad tingiu eit miegot 🙂
Tas jausmas kai labai noriu vėl paskaityti Murakamį, bet eilėje dešimtys, jei ne šimtai, dar neskaitytų skaitinių :/
Šiandien A4 lapo dydžio ir maždaug 3cm storio daiktą gavau dėžėje, į kurią tilptų mikrobangų krosnelė. Ir keliavo ši dėžė per kurjerius iš UK.
Gerai yra tai, kad man kaip tik dabar reikia didelės dėžės ir kad katė galėjo pasiautėti su tuo oro užpildu.
O man tai patinka tas mano fotiko režimas, kur nežinai nei kokį efektą jis pritaikys, nei kaip iškadruos, nei kas gausis 🙂
Šiandien buvom Trakų pilyje. Aš nepamenu, ar paskutinį kartą įėjimas irgi taip brangiai kainavo? Buvau prieš 7 metus, tikrai įdomu ar mokėjau 20 LT? Šiaip būtų kaip ir negaila, viskas brangsta. Bet ekspozicijos tai vis tos pačios apie nieką. Vieni šarvai, vieni metaliniai marškiniai, vienas akmuo prie vienos patrankos. Gausa, žinoma, čia nepagelbėtų, bet toks liūdesys, kai keliose salėse eksponuojami daiktai, kurie tilptų į vieną stendą.
Apsilankiusi Justiniškėse pastebėjau, kad striukių=šiukšlių maišų sezonas jau prasidėjo!
– Kur įrašas! – šaukia jis!
O aš ką. Aš šiandien esu giliuose pamąstymuose apie tai, kodėl man sekasi ir kodėl kiti žmonės nenori, kad jiems sektųsi, nes yra pavydūs ir gobšūs :). Gi jau seniai žinoma tiesa, kad jei esi atviras ir daugiau duodi, tai tau grįžta su kaupu. Čia net įrodinėt nereikia, tai kodėl kitiems neaišku?
