Niekiviskmėjinėjimai

Tai gal jau baigsis tie gaisrai, tie nuotykiai ir prasidės kas nors malonesnio, linksmesnio, ne tokio skausmingo? Su viskuo puikiai susitvarkėme, tai gal jau ir gana?

Niekada nesidomėjau kas dirba cosmopolitano redakcijoje. Bet akivaizdu, kad ten dirbantis kolektyvas vyrus laiko neįgaliais. Net jei tekstai yra verstiniai, gi kažkiek koreguojami, tad įspūdį galima sušvelninti. O bet tačiau jis tik stiprinamas.

Pvz., rašo: “dažnam vyrui nė motais, kuo praustis duše. Kai kurie net ūkinį muilą naudoja. Padovanok sau kūno prausiklį (juo naudotųsi ir jis), kuriuo odą galima ne tik šveisti, bet ir puoselėti“. Man tai atrodo nereikia pirkinių sau, pateisinti tuo kuo prausiasi vyrai. Ir apskritai kas per mada aiškinti, kištis, liepti ką nors naudoti. Nes kitame patarime rašo jog vyrai nenaudoja plaukų kondicionieriaus, todėl reikia suvilioti jį greitukui duše meiliais judesiais ištepti plaukus kauke. Nu atsiprašau, bet pizdiec. Kaip šuniuką kokį su kaulu kai nori kaltūną iškirpti. O gal geriau pasikviesti porą draugių, jį sučiupti, laikyti rankytes ir kojytes, ir tada išplauti galvą su nuostabiu šampūnu ir visais kitais dalykais?

Toliau. Bet tai su kokiais maumais moterys gyvena. Ar nėra geriau tada vienai? Nes va kitas patarimas: “Kartais sudėtinga priversti vaikiną net nusiprausti prieš miegą. Kad jis šveistų savo kūną ir drėkintų? Aha, nebent tavo rožinėse svajonėse. Vis dėlto yra variantas, ir visiškai nesudėtingas: nusipirk valomųjų servetėlių – jomis ne tik lengvai pašalinsi nešvarumus nuo mylimojo kūno, bet ir atgaivinsi jo veido odą. Dar maloniau – gali išmasažuoti jam veidą specialiu prausikliu ir nuprausti“. Pasitikslinsiu. Čia mes apie mylimą vyrą, žmogų su kuriuo gyveni kalbame, ar apie neįgalų slaugos reikalaujantį ligonį?

Net speciali “Rasos” reklama surašyta taip, kad tu mieloji moterie turi vyrui pirkti dezodorantą ir pasirūpinti, kad jis naudotų, nes nors tau koks “bebūtų mielas įgimtas partnerio kvapas, aplinkinius jis gali atstumti, o tai juk trukdo net karjerai“.

Gal dar būtų gerai parašyti patarimą, kad ir užpakalio nepamirštų nusišluostyti. Spėju, kad tokie dalykai, kaip vyro maitinimas, nešvarių rūbų atiminėjimas ir žaislų pirkimas net neminimi, kaip savaime suprantami.

 

Pvz., neskaitau, nes nuosavų neskaitytų knygų krūvoje tik kokios penkios knygos, o bibliotekoje nebuvau. Na kas čia tos penkios? Jei rimtos skaitadienių daugiadienės tai ir 5 dienoms gali neužtekti. Aš sakiau, kad nesaugiau jaučiuosi jei namie nėra neskaitytų knygų bent mėnesiui. Iš manęs juokėsi.

O šiandien norėjau nufotkinti katę. Ji į mane nežiūrėjo, nes norėjo žiūrėti į šniūriuką. Na tai aš tą šniūriuką įsikandau. Katė žiūrėjo į mane. Kažkodėl labai pasipiktinusi.

Tai va.

Na gerai. Nebeverkiu, kad lauke šalta. Nelabai ir turiu noro-laiko tame lauke maltis. Kita vertus gi kai lauke būna +28 ir daugiau, tai niekas iš manęs blogo žodžio neišgirsta, nors skundžiasi taip pat.

Norėjau parašyti apie ryškų nusipisitą. Po velnių, šiais metais dar nebuvau Humanoje. :E Ir bibliotekoje buvau tik vieną kartą. :W

Apie dvejopą jausmą, kai esu guru ir tave ima kopijuoti.

Bet gal kas nors turi gražių, savų, pakankamai didelės raiškos nuotraukų knygų tema? M?

Ehė, iki du tryliktų liko visai nedaug, tik metai ir viena diena!
O 2011 buvo visai įdomūs.
Pakeista gyvenama vieta. Nors kažkaip tas gyvenimas prie pat stoties man tiko. Bet gyvenimas su dvejomis katėmis tinka dar labiau. A, taigi ir nauja katė apsigyveno irgi šiais metais.
Įkurta įmonė. Pakeistas darbas. Atidaryta atvirlaiškių parduotuvė. Choose your favorite postcard!
Kodėl atvirlaiškiai? Sėdau ir suskaičiavau, kad per du postcrossingo profilius šiais metais išsiunčiau 228 atvirukus. Vien jau pašto ženklai kainavo apie 550. Todėl atvirukų reikia! Bent jau man. O siunčiau ne tik oficialiame postcrossinge. Apturėjau ir mainų, Kalėdinių staigmenų, šiaip sveikinimų.
Yra ir pastovių dalykų. Vyras tas pats. Kitė ta pati. Nykštukai tie patys. Tinklaraštis tas pats 🙂 Ai, gi Klausk Salomėjos tai irgi šių metų. Troliai tie patys. Ir aš daugiau mažiau panaši.
Padainuosiu jums dainelę.
Dainelė.
Linksmų!
Savo pačios
Salomėja
P.S. Vakar Kusturicos koncertas buvo labai geras.
 

Bus smagu!

Man visada patiko Kalėdos. Gal tik vienišajame laikotarpyje tai neigiau. Ale antrą Kalėdų dieną vienatvė baigėsi ir nebėra ko neigti.
Tad su!
Ir ačiū Kalėdseniui už auskarų kolekcijos solidų papildymą, už latte puodelius ir tosterį ir džipą, ir šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, smulkmenėles ir būsimą Kusturicos koncertą. Žodžiu, ačiū  🙂
Ir su!
Linkiu mums tų motoLietuva ir Euromoto. Linkiu mums Tų projektų ir Tų smagybių. O artimojoje ateityje jau ketvirtas mano naujakas miške. Šį kartą – turbūt – vigvame (ar tipyje?). Taigi su!

Manro, kad lankymasis pašte įkvėps ką nors didingo. Gi ne vien Bukowskis turi teisę rašyti apie paštą.
Lankausi ten dažnai. Kartą per savaitę tai tikrai ką nors siunčiu arba atsiimu. Ir dar nė karto nebuvo nuobodu stovėti eilėje. Jei einam dviese tai dar ir prisikrizename.