1. Iš pradžių vienas toks puslapis apie knygas paskelbia keletą mano įrašų iš Šiukšlynėlio.
Parašau laišką, sužinau, kad jiems leidimą davė viena didelė leidykla. Aš tai leidyklai leidimo mano įrašus duoti kažkam tikrai nedaviau. Kreipiuosi į leidyklą. Viskas išsprendžiama, įrašai išimami. Tik tarsi kokį priekaištą gaunu, kad o kas čia blogo. Gi man reklama, ateis skaitytojų ir etc.
O aš ką? Aš kada nors skundžiausi populiarumo stoka? A? Aš gi unikali ir nepakartojama :). Man net 1984 visai nepatiko :)))
2. Yra feisbuke viena grupė. Atvirlaiškių fanai. Ir toje grupėje pradėjo reikštis toks jaunas lochutis aktyvistas dirbantis pašte. Iš pradžių viešai apsigyrė, kad paštą apvaginėja. Čia nelabai kas kreipė dėmesį. Tik pirštą prie smilkinio pasukiojo. Dėl viešų pagyrų.
O tada jis dar vakar sugalvojo paskelbti dar geresnę žinutę. Paklausė ar kažkas (Salomėja) tokiame pašte (Centriniame) siuntė atvirlaiškį ant kurio parašyta tas ir anas (nesakysiu kas). Ir kad lai mielas kažkas (miela Salomėja) nenustemba, jei atvirukas pas adresatą nukeliaus greičiau.
Ojoj. Tai ką. Teko rašyti oficialų skundą paštui. Su visais screenshotais. Nes tegu atvirlaiškis ir atviras laiškas, bet ne tiek, kad kažkoks nepažįstamas bernas apie tai viešose “sienose” rėkautų.
Dabar turiu rimtą dokumentą – skundo_patvirtinimas.doc :).
Ne į temą. Maxėj matavausi gražias basutes. Bet kiam litų. Gailokoka tiek. Bet patogios… 🙂

