Įžūlumas, gudrumas ar kvailumas?

Vakar gavau tokį elektroninį laišką (ištryniau tik kontaktus ir pavadinimus):

Sveiki,

Internetinė laisvalaikio prekių ir knygų parduotuvė „xxx“, nuolat stebi, skaito įvairius knygų mylėtojų tinklaraščius. Norėdami praskaidrinti ilgėjančius žiemos vakarus siūlome sudalyvauti mūsų žaidime.

Žaidimo taisyklės: nusprendę dalyvauti, parašykite savo tinklaraštyje trumpą (arba ilgą) įrašą žaidimo tema iki gruodžio 20 dienos.

Žaidimo tema: „Knyga (-os), kurią (-ias) norėčiau rasti po Kalėdų eglute“

Būtume dėkingi, jei Jūsų įraše minima knyga bus iš xxx esančio asortimento, o įraše – sudėtos nuorodos į šią (-ias) knygą (-as) mūsų internetinėje parduotuvėje.

Burtų keliu gruodžio 21 dieną išrinksime tris laiminguosius, kuriuos apdovanosime 20 lt vertės dovanų kuponu apsipirkti internetinėje parduotuvėje xxx

Kad nepraleistume Jūsų įrašo, atsiųskite nuorodą į jį adresu xxx

 Linkėjimai

Woohoo! Konkursas! Kaip smagu! Ir vis dėl to. Koks tai konkursas. Ką konkurso rengėjai duoda ir ką gauna? Konkurso rengėjai gauna: unikalų įrašą su nuoroda į savo parduotuvę. Įrašas tokio pobūdžio, kad nori nenori panaudosi daug puikių raktinių žodžių, ir dar prieš Kalėdas! Konkurasntų galima tikėtis nemažai, todėl iš skirtingų šaltinių suplauks gausybė nuorodų, o to naudą papasakoti gali net tas, kuris tik viena ausimi girdėjo tas mistines tris raides (seo). Kiek šiaip kainuoja seo tekstukai, galima, kad ir čia pamatyti.

Ką rengėjai duoda. Nieko neduoda. Bet jei pasiseks, tai būsi vienas iš kelių laimingųjų gavęs 20 Lt. Hurray! Parduotuvėje siuntimas kainuoja 10Lt, reiškiasi tu gali pirkti knygą, ar kažką tik už 10Lt. Atmetus tas akcijines, kurioms jau penkmetį taikoma akcija, ir kurias nusipirko jau absoliučiai visi norintys, tai už 10 Lt nenusipirksi NIEKO! Tai reiškia, kad pridėsi savo pinigų. Ir hurray! dar kartą, parduotuvė gauna ne tik nemokamos reklamos, bet dar ir pinigų. Win win. Oi, tai yra tik win.

Ir čia nevienintelė tokia parduotuvė. Kitai kartą rašiau rašinėlį, nieko nelaimėjau. Na bet tai mano pasirinkimas. Kartais reikia užsiimti labdara.

tik to man gyvenime ir betrūksta

Šiais metais kažkaip nesiklijuoja mintys ką ir kam dovanoti Kalėdų proga. Dar prieš kelis metus nusprendžiau, kad aš šauni ir laiminga ir man patinka visos šventės, nesvarbu ar tai airių, ar čigonų, svarbu, kad linksma. Kalėdos linksmos ir dievaži iš manęs neišgirsite nė burbtelėjimo, kad tai kažkas komercinio, šūdas ir viskas blogai. Seniai turiu nuomonę, kad įvairių švenčių (helovyno, valentinkės) nemėgsta žmonės, kurie tingi ką nors daryti. Bur bur bur.

Tai va su džiaugsmu laukiu Kalėdų ir galvoju apie dovanas. Tik šiemet fantazija išsekusi. Gal ir aš kažkiek išsekusi ir be įkvėpimo šaltinių. Tiek be įkvėpimo, kad net nežinau ką nusipirkti knygyne už dovanų čekį. Ir to noriu, ir ano, po penkių minučių jau atrodo, kad tas nelabai… Vat atrodo tik to man gyvenime ir betrūksta. Įkvėpimo.

2256

Turiu nuostabius croksus skirtus tokiam orui, bet aulas nėra aptemptas tai per viršų prisninga. Maukis kelnes, Salomėja. O šitas patarimas mane jau verčia purtytis. Nenoriu. Noriu suknelių. Noriu, kad būtų šilta.

 

O bet tačiau!!! Pagaliau šviesu. Už tai +100 sniegui.

Esu pagiringa, atnaujinau bendradarbiavimus, parašiau kelis laiškus, paverkiau, pasivaikščiojau po miestą. Gyvenimas gyvenasi.

Akcija! Nuolaida!

Aš visada žinojau, kad akcijos ir nuolaidos yra apgaulė. Bet kartais kažkaip naiviai tikėdavausi, kad ne šimtaporcentinė, o tik kažkiek. Na ta prasme, gal daiktas ir nėra atpigintas tiek, kiek skelbiama, bet nors keliais procentais.

Ak, naivi mergele! Ir iš kur tu tokia atsiradai? Štai vaizdus įrodymas.

Vakar perskaičiau vieną iš Sukės Sethaus knygų. Savo “Šiukšlynėlyje” šalia knygos aprašymo pradėjau dėti ir kainų lentelę. Sudariau ir šiai :). Vakar (11 28) ši knyga knygos.lt parduotuvėje kainavo 27,99 Lt.

Šiandien ryte (11 29) gaunu Knygos.lt naujienlaiškį. Kuriame skelbiama akcija. Nemokamas atvežimas naujausiai knygos daliai ir 30% nuolaida visai serijai.

Pagalvoju, et kaip jiems nepasisekė. Aprašiau knygą vakar, surinkau kainas vakar, o šiandien atpigo, ir gal visai kita pozicija būtų lentelėje. Spusteliu savo pačios nuorodą ir ką matau?

Vienintelė šaunanti į galvą mintis, kad gal dar parduotuvė nespėjo pakeisti kainų? Antra mintis, kad jau jie iš vakaro kainas buvo pakeitę. Bet na palyginus lentelėje kitų parduotuvių kainas, panašu, kad ne, nes abejoju ar leidėjų knygyne galėjo ta knyga užvakar būti taip ženkliai brangesnė arba kainuoti labai panašiai nei visur kitur (39,99Lt net brangiausioje parduotuvėje nekainavo). Aš tai ką? Aš juos labai myliu ir kartais gaunu knygų dovanų, bet va brangusis siautėja ir jaučiasi kažkoks apgautas 🙂

Nauja istorija iš pašto

(įdomiausią dalį pajuodinsiu)

Siunčiu įmonės korespondenciją. Viskas gražu sklandu. Suregistruoja, išrašo faktūrą, jau stoja eiti iki mokomato net neklaususi, nes jau žino, kad visada moku kortele (stoja, nes eiti reikia iki kitos kasos).

Čia gi bėda. Neskaito skaitytuvas kortelės. Visiškai. Liūdna pašto darbuotoja sako, kad va ne visas korteles skaito, vakar pakeistas aparatas, gal turiu kitą? Na sakau, sumokėsiu grynais. Atsitiktinumo dėka, beveik centų tikslumu turiu tik tiek kiek reikia. Darbuotojos klausiu tai čia viskas, jau visada ne visas korteles skaitys? O ji atsako, kad gal susitvarkys, gal. Skambins, klaus ir kad keisdami sakė, kad greičiausiai bus tokių bėdų.

Istorijos apie gerumą

Vakar pasakoju istoriją, o manęs klausia, kodėl aš to nepabloginu. Nežinau kodėl. Gal, kad atsiminimai vaikiški? O jie apie skautus.

Penkta klasė. Mokomės kažką. Užeina chemijos mokytoja ir bando penktokėlius užverbuoti į skautus. Ji mat ten kažkokia vadovė. Klausiam mes, kas gi tie skautai. Ką jie veiks, kur įdomumas pakastas. Papasakoja, kad gi stovyklos visokios būna labai įdomios. Penktokai pastato ausis. Dar pasakoja, kad išmoksim laužus kurt, mazgus rišt. Ausys vis dar stovi. Dar sako, kad na skautai labai geri. Daro visokias dovanėles prieš šventes ligoniams, lanko senukus, padeda per gatvę pereiti (neprimena anekdoto?) ir šiaip užsiima gerais darbais. Va čia aš – penktokė!!! – ir pagalvojau. Būti geriems? Padėti senukams? Ai, kažkaip man šitas būrelis nelabai tinka. Ir kitais metais įstojau į Dailės mokyklą.

tai ko nėra

Taip kartais atsiverčiu niekiviskmėjinimus ir pajaučiu, kad kažko trūksta. Jei seniau čia buvo daug manęs. Daug daug daug ir per tą daugybę likdavo paslaptyje mažyčiai bet svarbūs gabaliukai. Dabar gal tų svarbių gabaliukų padaugėjo, manęs čia pamažėjo. Gi niekur nedingo nykštukai, niekur nedingo nematomas draugas. Gal dingo skaitytojai ir blogas pasidarė įdomus tik mamoms. Nes ir visi kiti nustojo pasakoti istorijas. Sulindę šūdbukiuose idant čekintų kas su kuo. Aš visada taip apsidžiaugiu kai atgimsta koks blogas.
Kas su kuo? Su tais pačiais. Tie patys vagia šaukštelius ir kojines. Atneša pamestus daiktus. Su tuo pačiu jau beveik 4 metus sukam senamiestyje ratą. O kas kitaip? Per daug įsipareigojimų, per mažai energijos :).