Raktiniai žodžiai ir vėl čia

Pusantrų metų jau nerašiau apie įdomiuosius raktinius žodžius, kurie atveda į šį blogą. O kažkada gi tai dariau reguliariai, nes pačiai buvo smagu pažiūrinėti kas ko ieško. Ojojojoj! Dedu filtrą analytcsui ir žiūriu kas gi čia įdomaus per tiek laiko nutiko?

Pirmiausia į akis man krenta:

“kuri laika gali kuris laikas baigiasi salomeja” – kas ką kodėl baigėsi Salomėja ir vėl prasidėjo kodėl :). Kaži kas domina? Ar kurį laiką gali Salomėja? Čia žiūrint ką reikia galėti. Ar kurį laiką baigiasi Salomėja? Na maždaug jau taip trisdešimt metų, kaip baiginėjuosi. O gal, kuris laikas baigiasi Salomėja? Čia, kaip kuri era baigėsi karaliene?

Žiūrim toliau:

“salomeja iš paslaptingo sąsiuvinio” – taip taip, pataikėte čia. Aš esu ta Salomėja iš paslaptingo sąsiuvinio. Žinau, vaikinai ir vyrai turi tokius, kur rašo visokius slaptus dienoraščius ir dėl manęs dūsauja.

Jums vis dar rūpi “knyga ar televizorius”, o aš atsakau – internetas!

Ir vis dar ieškote ” kam zmogui reikalingas darbas“. O aš maniau, kad visi žino – darbas reikalingas, kad galėtum susimokėti šildymo sąskaitas. Pas pietiečius šildymo sąskaitų nėra, tai ir dirba jie mažiau arba visai nedirba.

“atvirukai su tekstu viduje” – šitas paieškos sakinys yra keiksmažodis. Kaip ir atvirukai su tekstu viduje. Baisiau tai tik plastmasinės gėlės.

Žiauriai dažnai ieškote ” kaip pagaminti voratinkli“. O tai už ką vorams algą mokam?

“tiktai amoraliai, negarbingai gyvenančios moterys” – čia aš, čia aš! Nes, kaip gi kitaip tokia paieška atvestų pas mane? Google viską žino.

“ar su visa virtuon apsipirkt i.herb” – jeigu čia klausimas, ar galima su VISA Virtuon apsipirkti iherb.com, tai patvirtinu – galima.

“arbusis ismok buriuoti” – kad žinokit, Arbušis buriuot moka, esu įsitikinusi.

“atrodo blogas gyvenimas” – tai blogas, ar tik atrodo? Mes su Etuku turim tokį pasakymą: “viskas blogai”. Bet abi juokiamės kai sakom. Bent jau aš.

“bene šaipaisi iš manęs” – šiaip tai dažniausiai šaipausi 🙂

“ciniškai apie darbą gal nebedirba?” – gal ir nebedirba 🙂

“ka reiskia dvitaskis ir skliausteliai” – dvitaškis, skliausteliai.

“kaip atleisti zmogui kuris tycia skaudina” – jei manęs klausi, tai net negalvoti apie atleidimą.

“kaip pakviesti mergina i lova” – mergina, gal einam į lovą? 🙂 Man tai suveikia. 🙂

“kaip pasalinti ryzus plaukus” – žirklėmis, skutimosi peiliukais, spec. kirpimo mašinėle, depiliaciniu kremu, vašku, lazeriu…

Kai kuriuos žodeliukus pasiliksiu sau, maža ką, gal vaikai skaito… Bet sugalvojat gi jūs ko google klaust!

 

paštai

1. Kiek anksčiau kai kuriuos darbus pasidalindavome: tu eini į paštą, aš einu vokų. Tu eini šiandien, aš einu ryt. Dabar gi šie darbai liko man vienai.
2. Artimiausias paštas (700m, Vokiečių g.), kuriame galima atsiskaityti kortelėmis yra remontuojamas.

Ta proga žaidžiu.

Google maps man sako, kad Centrinis paštas yra už 1,8km. Pėdinu ten, pėdinu atgal. Ten smagu, nes niekad nėra eilių, numerėlių sistema išgelbėja nuo šnopsėjimo ir dūsavimo už nugaros.

Google maps sako, kad paštas prie stoties yra už 1km. Išmėginau ir tą.  Visai geras tas paštas, o stoties gyventojų pasiilgau nuo tų laikų, kai gyvenom už 500m. Bėda ta, kad atvirukai sumesti į pašto dėžę dar nepasiekė adresatų. Susirūpinau.

Google maps sako, kad iki Vytenio g., pašto man 1,5km. Reikės pasidaryti pramogą ir nukeliauti iki ten.

Ir tas pats Google maps sako, kad iki artimiausio pašto – 400m, deja ten negalima susimokėti kortele (taip taip taip, esu verkšlentoja, nes man tai problema!).

Taip vat ir minu po miesto centrą rateliu. Opapa očiačia.

Laikraštuk, pasikeiskit fotografą

Tiesa, kol kas aš dar negaliu vertinti rezultato – nuotraukų. Bet net nenoriu jų pamatyti. Užteko fotografės.

Istorija paprasta. Pakvietė “Verslo žinios” pakalbėti apie atvirukų parduotuvę www.favoritepostcard.com, apie smulkų verslą ir t.t. Emeilais susirašėme dėl laiko ir vietos, temos neaptarinėjome, apie ką kalbėsim nesitarėme, paprašė tik šiek tiek atvirukų atsinešti nuotraukai.

Atkeliavom sutartu laiku, administratorė palydėjo į pokalbių kambariuką. Ir čia įsiveržia dvi merginos, viena puola vos ne stumdytis ir šūkauti, kad ar turit vardus, pavardes (tai ne, ble, mes tie vieninteliai Lietuvos žmonės, kurie neturi vardų ir vienas kitą vadiname numeriais). Toliau tų vardų net neklausė, tik kažką rėkavo. Ar minėjau, kad neprisistatė, ir mes net nežinojom kas yra kas? Riktelėjo, kad gal galim užrašyti. Aš kažkaip jau išlemenau pirmus savo žodžius – ką užrašyti, ant ko, kur? G. ištraukė vizitinę, toji dar parėkavo, kad čia “software development” parašyta, o ne atvirukai. Tada liepė stot ir pozuot. Kur stot? Kaip pozuot? Koks siužetas? Tada toji (aš vis dar net nenumanau kas ji tokia) pradėjo aiškinti, kad ateina čia visokie ir nori, kad fotografas jiems pasakytų ką daryt, o ji nori, kad žmonės patys susigalvotų ką daryt, pajudėtų? WTF? Mes iš viso atėjom ne fotografuotis. Tada jau G. lyg ir užsiminė, kad gal tada fotografuokit taip… Toji vėl pradėjo klykauti (atkreipkit dėmesį, šį žodį aš vartoju ne šiaip sau, gal žmogus labai ekstravertas, gal jo balso tonas toks pakeltas, bet atrodo tai keistokai), kad oi oi, kaip ją purto kai visi aiškina ką daryti. WTF? Po to kai jau pasisukiojom kaip karvės gyvuliniame vagone (taip ir pasakėm), toji pareiškė, kad fotkins portretams, ir kas pas mus viršesnis, to portretą ir dės. Nėra pas mus viršesnio, sakom. Lygiaverčiai mes. Toji sako, va va, kai tik partneriai taip ir bėdos, nes foto tai tik vieną dės. Tai sakau, gal reikia keist laikraščio formatą, jei čia taip nuolatos? Ignoras. Tada ta klykaujanti paklausė ar mums niekas kavos nepasiūlė. Nepasiūlė dar, sakom (šiaip jau nei pasisveikino, nei prisistatė, galvojau aš. Ką jau ten ta kava). Na ir pagaliau toji dingo. Kaip jau minėjau nuotraukų pamatyt nenoriu, bijau, po tokios fotosesijos ir negali tikėtis nieko kito, kaip pasinio išgąsdinto zuikio. Po to šiaip jau net ir kalbėti nieko nebenorėjau. Tikrai tikrai. Išmušė iš vėžių labiau nei vis blogos žinios pastaruoju metu.

Gal tai žiauriai gera fotografė, profesionali ir t.t., bet nu soriukas, kai kas nors pasakys šito leidinio pavadinimą, tai aš turėsiu tam tikrų asociacijų ir pastabėlių.

O tada buvo pokalbis. Kaip keista. “Verslo žinios”, o nieko neklausė apie verslą. Neseniai viena virtualiai pažįstama mergaitė naudojo mūsų parduotuvę, kaip pavyzdį savo ekonomikos kursiniame darbe. Tai ji paklausė apie konkurentus, apie rinką, apie reklamavimosi būdus.
Verslo laikraščio atstovei buvo įdomu kodėl atvirukai. Tai šiek tiek papasakojus apie atvirukininkus iš postcrossingo, ji pamiršo tą mūsų parduotuvę. Buvo įdomiau kokį gražiausią atviruką esu gavusi, į kokią tolimiausią šalį esame siuntę užsakymą ir šiaip ar faina yra atvirukai, kas yra tas postcrossingas ir “tu matai koks įdomus daiktas, niekada apie tai negirdėjau”. Namų darbų nulis. Klausimu susijusių su verslu, investicijomis, apie tai ar tai pagrindinis verslas, kokia net kokia jo juridinė forma ir t.t (ko aš tikėjausi) nebuvo. Na buvo vienas toks juokingas – “ar tai pelningas verslas” :). Tai ir atsakėm taip pat juokingai.

Vėl. Gal straipsnelis bus labai įdomus. Gal žurnalistė turi savo vizijų, pasigooglins, pati sužinos daugiau detalių, nežinau, tai ateitis. Bet kvietimas buvo ateiti pakalbėti apie smulkų verslą, o pakalbėjome apie tarptautinį postcrossing.com projektą, kolekcionavimą, gautų atvirukų ekspozicijas ant šaldytuvo. Gal ir įdomu, bet lyg ir laikraštis ne toks. O gal viskas bus gerai. Nuotrupų patys įterpėme, gal jų užteks visumai.

Kalėdos visus metus

Aš gi žinau, kad šie metai nuostabūs ir visokie ten kitokie, bet byra įrodymai, vos panešu.

Pvz., šiandien gavau lapelį, kad pašte siunta. Kadangi buvo mano vardu (o visi pirkiniai ateina ne mano vardu), tai baisiausiai susismalsavau kas gi ten, kad gi ten. Nulekiu! Pasiimu. O ten viena tik iš forumo virtualiai pažįstama mergaitė atsiuntė saldumynų. “Saldžios dienos” – sakė, ir mes sunaikinome gardėsį per tris minutes.

O dar šiandien man jau visai nepažįstamas žmogus padovanojo 15 knygų. Mano mylimas žanras – detektyvai. Šis žmogutis jau antrą kartą iškrečia tokį šposą, ir praeitą kartą knygos buvo tik geros, ir “šiukšlynėlyje” sugulė tik gerai aprašytos. Neabejoju, kad taip nutiks ir šį kartą. Eina sau, žmonės! Tiek knygų aš turbūt ir per metus nenusiperku įskaitant ir knygų mugę.

Ačiū ačiū. Keep going 🙂