Niekiviskmėjinėjimai

Vieną dalyką moku gerai. Na moku ir daugiau dalykų, bet tas yra ypatingas. Kryptelėti koją. Kryp nykst. Lygioj vietoj. Ir nebūtinai lygioj. Su sportbačiais, ar aukštakulniais. Visai nesvarbu. Tokio sugebėjimo į cv neįsirašysi. Krypt ir išsitėškiau kieme. Ir net jokio princo, kad po kojom pult, tik rūkanti merga.

Etukas dieną pradeda ant mano atvirukų dėžės. Nes ryte į tą kampą šviečia saulytė. Deja ji greitai nusisuka. Tada Eta rioglinasi ant vis dar gerokai karšto radiatoriaus.

Etukas sako, dar ne. Apie pavasarį taip sako. O paklausite ką sako Kitė? Ji, matote, turi gerus kailinius.

Pasirodo naudotis wordpresu per telefonines naršykles yra labai nepatogu, todėl bandau specialų telefoninį appsiuką.

Ta proga mano liūdnosios tulpės. Išmaukė visą vandenėlį kol buvom išvykę. Ajajaj

Taigi, sakau imsiu ir parašysiu įrašą telefonu. Taip jau susiklostė, kad įsigyjau tapšniuką ir visai patogiai galiu rašyti. Tik va nenusprendžiu, kuri naršyklė patinka labiausiai. Ir vėl linkstu prie operos. Patogiausiai ji man čia išdėsto rašymo ir klaviatūros matymą.

Tad kas gi naujo mūsyse? Trečiadienį buvom kine. Žiūrėjom vieną Valentiną. Situacija prastoka. O ketvirtadienį buvome operoje. Žiūrėjome Karmen. Situacija nebloga.

Šiandien į duris paskambino apklausų atlikėja iš TNS. Sutikau atsakyti į jos anketos klausimus (man gi patinka į anketų klausimus atsakinėt, nežinot?). Pačioje pabaigoje, ten pildė visokius reikaliukus: miestas, pašto kodas, apklaustojo lytis ir išsilavinimas. Ji sako, tai savo pašto kodo turbūt nežinot? O kaip gi, sakau, aišku kad žinau.  Sako, oho! Gal tik vienas žmogus iš šimto žino 🙂

Geroji dalis, kad davė šokolado. Tai yra visai ne ta dalis geroji. Geroji yra ta, kad šokoladas pieniškas.

atrodo nieko netrūksta.

yra veiklos, yra pomėgių, yra tikslų.

Bet truputį nuobodu. Knygos visos vienodos, filmus triname po 20 min, savaitgalį sėdim nukabinę nosis, bambam ant pasaulio daugiau nei jis vertas. Po ligų ir tos ilgos žiemos – apatija.

Vieno trūksta – įkvėpimų, šypsenų, noro. Visai ne kažkokių ten pinigų, meilės ir sveikatos 🙂

apelsinai apelsinai apelsinai. lipnu lipnu.

 

O aš sergu.

 

Ir čia du kiaulystės dėsniai:

1. labai liūdna sirgti vienam namuose.
2. lauke saulė, kurios aš laukiau laukiau…

nėra ką rengtis, tie trys mano megztinsukneliai jau taip nusibodo, taip nusibodo.

vakar įvyko 5 metų įvykis, prisiregistravau poliklinikoje, tai dabar bent turiu tokią :).

trūksta energijos. Pavargau nuo trolių, Tomų Sojerių, nuostabiųjų draugų.

Darausi panaši į ežiuką.

Tuoj visi prabus ir ims burbėti koks blogis yra Valentino diena, kurią išrado amerikiečiai ir akropolio pardavėjai. Kol jie bus užsiėmę burbėjimu, aš stoju ant pakylos ir siunčiu visiems linkėjimus.

Sveikinus su tuo, kad turite ką mylėti! Ir su tuo, kad jus myli, kad ir kokie bjaurūs bebūtumėte 🙂

Linkiu jums šilumos ir minkšto šono šalia!

Ryšium su tuo, kad nusidažiau

Truputį paraudoninau plaukus, todėl iš karto atsirado poreikis žaliai rengtis. Kontrastas didesnis, žinote :). Ir ką. Nėra humanose žalių rūbų. Suknelės nė vienos. Megztuko nė vieno. Geriausiu atveju salotinis džemperis 🙂

Tikiuosi paburbėjimas suveiks kaip priklauso ir jau ryt, gražiai sulankstytas, manęs lauks mielas žalias daikčiukas. Suknelė, prašyčiau.