Niekiviskmėjinėjimai

Vakar bušido už mūsų sėdėjo kaimiečių govėda. Kaip supratau jie buvo vieno kovotojo giminaičiai, visada atvažiuojantys palaikyti. Nu soriukas, čia jokiu būdu netaikomas pavadinimas žmonėms, kurie gyvena kaime, čia taikomas elgesiui. Gražios merginos, tvarkingi vyrai, bet kalba kalba… Marijampolės akcentu pasakojo apie tai kaip per gimtadienius skarbonkėmis praskeliamos galvos, skandavo Lie-va-tu, o po savęs paliko KALNĄ šiukšlių.

Visą laiką galvojau apie visokius filmus “kvaišių atosotogos” bei galvojau, kad wow, gyvenime tikrai taip būna, ir tų nesąmoningų kinų gamintojai net nepersistengia!

Įdomi patirtis gyvai pažiūrėti bušido.

Šiandien atvirukų elektroninėje parduotuvėje nauja siunta. Ta reiškia, kad truputį pavargau. Vonia. Knyga. Miegelis.

Nėra patogesnės suknelės už “Adatytę” ir patogesnių batų už “Dr. Martens”. Taip ir susikaupė trys adatytės ir dveji martensai. Galima sakyti, kad turiu ką rengtis. Kol nereikia eiti į kokį šešiasdešimtmetį.

Šiaip aš skaitau greitai. Bet norėčiau dar greičiau. Mane nervina, kad esu apsikrovus krūva knygų, noriu jas skaityti visas, čia ir dabar. 1-2 knygos per metus ne man. Man reikia daug. Daug istorijų. O šiaip vienas nemalonesnių dalykų yra pereiti prie kitos knygos. Pvz., dabar baigiau vieną, manęs pasirinkime laukia gal 10 lygiaverčių tomų. Ką rinktis, ką rinktis?

Vakar pasižadėjau sau nepirkti jokių plaukų priežiūros priemonių iki gegužės. Išskyrus dažus. Žiūrėsim kaip seksis. Feisbuke man ten jau ir bausmių prigalvojo visokių.

Šiaip čia pakalbėjom, kad nepažįstu nė vieno (+-10m nuo mano amžiaus) matematiko. Nesvarbu ką žmonės dirba (čia kalba apie tai kokius mokslus baigė), bet virtualiai ir gyvai teko susidurti su žurnalistais, filosofais, fizikais, informatikais, administratoriais, vadybininkais, istorikais, meterologais, tapytojais, marketingistais, ekonomais, inžinieriais, filologais, pedagogais, psichologais, teisininkais, o nė vieno matematiko nepasitaikė. Kur jie visi dingsta? Na, arba neprisipažino, net po tokio įrašo turėtų pradėt lįst matematikai, ane?

Zootropolis pasirodė netikėtai juokingas.

O becukrės alternatyvos uogienėms, pasirodo, galima rasti kūdikių skyreliuose.

Susitaikyčiau su kompromisu. Nebūtinai geltonas paltas. Gali būti bet koks ryškus.

Prisiminimų vakaras. Ir prisiminimuose dominuoja mūsų epinė kelionė. Ar atsimeni kai miegojom pakelėje, ar atsimeni tą kunigą, o eigulį, o sukčių? O varną? O erškėtynus?

Et, buvo gerai!

Užsikepiau, kad reikia geltono palto pavasariui. Nes šiaip juoda striukė yra blogiausia kas žmogui gali nutikti. O aš jau nuo Kalėdų su tokia kas dieną :/