Niekiviskmėjinėjimai

11 valandų per Lenkiją su trim dešimtminučiais sustojimais. Ne itin fun, bet buvo juoko dėl šūdino, tiesiogine to žodžio prasme, kelio. Nakvynės vieta lūkesčius pateisino. Tas išrikiavimas pagal pigiausius, visada ką nors įdomaus priverčia atrasti.
Na, o ryt turėtų prasidėt atostogos.

Man visada įdomu, kad Sencond hand parduotuvėse visada gali rasti tai ko tau tuo metu reikia. Prisireikė patogių sportinių sandalų tvirtu priekiu? Prašom, Salomėja, štai jūsų dydžio “KEEN WOMEN’S VENICE H2” už 10e vietoje 95$.

Pastoviai neatsistebiu.

Dienos patirtis – šaudykla. Dienos džiaugsmas – dar nepamiršau kaip naudotis (ir pataikyti) šautuvu. Dienos liūdesys – su pistoletu esu itin netaikli.

Vakar parašiusi apie tas visas bangas dar nenumaniau kiek pasipils įdomybių. Šiandien galvojau rašyti apie visokius lochus, apie lytinį švietimą mokykloje (ir supratau, kad koks skirtumas jis yra ar ne, juk lietuvių kalba dėstoma, o kvailutės mamytės vistiek prieš kablelį deda tarpą, nesuvokia teksto ir nežino kuo nuomonė skiriasi nuo įžeidinėjimų), apie katalikus, kurie vieną kartą aiškina apie sielas ir kuo gyvūnai skiriasi nuo žmonių, o kitą kartą cituoja horoskopus, apie tai, kad kartais jaučiu kaltę dėl to, kad gamta man pagailėjusi grožio davė daugiau proto ir kai kas liko visai be jo,  bet ai… Visame tame chaose reikia paieškoti ko nors gero.

O to gero visada yra daugiau, tik jis toks kuklutis, neišsišokstantis, nelendantis į akis.

 

Šiaip yra negražu viskuo kaltinti mėnulį. Tik koks lochas išlenda tai iš karto kalta pilnatis, o ne lochas. Tačiau gyvenime yra toks kažkoks keistas bangavimas.

Matau tai ir savo el. parduotuvėje. Gali būti savaitės štilis, kai imi manyti, kad gal kažkas neveikia, ar dar ten ką, o tada tik voulia ir nepatempi siuntinių į paštą. Ir siunti į visą pasaulį, skirtingas laiko ir klimato zonas. Niekaip nesupaisysi kaip tos bangos užeina ir nuslūgsta.

Pastaruoju metu keistuolių daug. Visame kame. Gatvėse, komentaruose, laiškuose. Bet tai reiškia tik vieną – dar truputį ir bus ramuma.

#laisvėspiknikas buvo super renginys. Ko gero tokios atmosferos krūvoje žmonių aš nesu patyrusi. Vienu metu net virptelėjo viduje. Tuo metu, kai Mamontovas dainavo, o žydram danguje skrodė parasparniai su trispalvėmis.
Ir labai jautėsi, kad tai renginys be alkoholio.
Nepamirškim kodėl jis surengtas. Ačiū.

Ką pakeičia aktyvumo apyrankė? Priverčią kelia netrumpinti, o ilginti. Arba išlipti iš troleibuso likus dar pusei kelio, nes aš vistiek visur per anksti nuvarau 🙂

Ar keliausite į laisvės pikniką?

Atsirado vieta, kur galėsiu pasiųsti visokias… romantikes [varto akis, nes norėjo pasakyti visai kitaip].

Ten romantikės galės:

negalvodamos apie darbus, neįdomius internetus, bei brangius kalafiorus, šviesiu paros metu išsikėtusios lėtai krypuoti taku, kurį nurodė žmogus jaučiantis energetinį aplinkos spinduliavimą.

Gero kelio.

 

#mannepakeliui #deja #maniaumanofantazijalaki #lochatronasgonnalochatron

Pamiršau įrašą, tai selfis tiesiai iš lovos.

Įdomu prasieiti per penktadienio miestą.

Iš muziko ir teatro akademijos rūmų išbyra grupė studentų.

– Tai skambink piktajai karalienei, – sako vienas.
– Piktoji karalienė nekelia, – atitaria kitas.

Po to mus pralenkia du jaunuoliukai, wannabe šaunūs jaunuoliai dar vakar sėję bulves.
– Bet tai kai reikia proto turėt į klubasiką su kerzais eit, – stebisi vienas.
– Tai žinok jinai auskarus išsivėrė, kožą nusiėmė, nu karoče susitvarkė, ir va vistiek – kerzai.

Sakiau gi. Linksma.