Šiandien pamačiau TĄ žmogų. Adminų, telefoninės pagalbos ir kitų panašių darbuotojų džiaugsmą.
Omnivos paštomate išsilukštenau dvi siuntas ir prisėdau ant greta stovinčio suolelio perorganizuoti kuprinę. Tuo metu prie paštomato priėjo moteris taip pliusminus 45-60 metų. Kas ten mus moterys supaisys, kai amžių reikia pasakyti. Atsistoja veidu į dėžutes, per žingsnį nuo ekrano, kuriame viską spaudome, kai norime atsiimti-išsiųsti.
Nieko jame nepažiūri, nieko nespaudžia, išsitraukia telefoną ir kažkam (spėju el. parduotuvės kontaktu) skambina.
– Sveiki, aš čia užsisakiau prekę ir dabar atėjau prie paštomato ir, na net nežinau ką man dabar čia daryti, nuo ko pradėti.
Ojėj, galvoju aš. Aš irgi visada einu baugiai ten, kur kokie nors mygtukai. Pamenat, buvau Kylio traukinių stotyje įjungusi aliarmą, nes nemokėjau iš tualeto pro turniketą praeiti. Tad nieko juokingo. Bet ta moteris net nepažiūrėjo į ekraną. Ten gal buvo parašyta “ei, Danute, labas, savo siuntą pasiimsi jei tris kartus apsisuksi ir suplosi rankutėmis”.
Pokalbį tęsia:
– Taip, ekrane spaudžiu “atsiimti siuntą”. Paspaudžiau. Kokį pin kodą? Aš negavau jokio sms. Aš užsisakiau prekę, pasirinkau atsiėmimą paštomate, sumokėjau bankiniu pavedimu ir atėjau pasiimti siuntos. Turėjau gaut sms?
Ir taip, aš vėl gi suprantu, kad niekas negimė žinodamas. Tačiau pamenu kai pirmą kartą užsisakinėjau į paštomatą prekę aš jų puslapyje žiūrėjau filmukus ir skaičiau DUK’ą. Visai neseniai pirmą kartą siunčiau siuntą, tai irgi viską perskaičiau iki kol nuėjau ir padariau. Nesakau, kad visi taip turi daryti, bet na, jei renkiesi tokį būdą, tai…
Bet vistiek mane labiausiai pribloškė tas atsistojimas per gerą žingsnį ir skambutis “atėjau va”…
