Niekiviskmėjinėjimai

Mažumėlę keista, bet šiandien man viskas gerai.
Ištikrųjų keista. Nėra net dėl ko pabambėt, nebent dirbtinai sugalvočiau.
Net t.II, kuris jau priprato klausytis nuolatinių mano skundų, užuot pasisveikinęs ryte iš kart rėžė:
t.II: nu papasakok, kaip tau blogai.
aš: tai kad gerai man viskas
t.II: gali ir apie tą papasakot, nors ir ne taip įdomu:)
aš: 1. darbe deadlainas kitiems. nieko nespėja, todėl prie manęs niekas nesikabinėja. 2. [[antras punktas apie visokius ilgesio priepuolius ir tai ko viešai neskelbsiu]] 3. tu domiesi kaip man sekasi, smagu. 4 jokie lūzeriai nebesikabinėja. 5. kolegė atnešė gerą knygą. 6. dažiau šeštadienį plaukus dažais, kurių spalva tik po 3 dienų atsiskeidžia – akivaizdžiai į ryžą pusę keliauju, aš juk nepasiduosiu kol ryža netapsiu. 7. gal dar kas nors gerai, bet nepastebėjau.
t.II: hm
nu tikrai, neblogai, neblogai
nė kart nepazyzei
Ėjau į darbą išsišiepusi, galvodama apie vakar vakare paminėtus skaičius, ir šiaip labai fun dalykus. Po to gi dirbau, suderinau labai man svarbią sutartį su vokiečiais kažkokiais. Tada labai vienu metu prajuokino kolegė iš kito kabineto. Tai va taip jau ir beveik prabėgo diena ir dar neradau ko pazyst. Ir net vakare tam pačiam t.II parašiau, kad mažumėlę keista, bet vis dar viskas gerai.
Ir aš gi kuo puikiausiai žinau, kad man gerai nebūna niekada. Bet šiandien tarkim bambėjimo išeiginė. Kartą metuose galima.
O gal užvalgiau ko nors?

Kai tik artėja kokia nors šventė, tai ir prasideda: “ko norėtum dovanų”, “ką tau padovanot” ir pan.
Ir niekada gi užkluptas nežinai… Na gerai, aš pvz., galėčiau net mažą sąrašiuką sudaryt ko norėčiau, bet… Bet svarbiausia yra ko nenorėčiau. O ne taip jau ir mažai susidaro tų nenorimų dalykų:
1 Tikrai nenorėčiau gauti pliušinių žaislų. Nebent su keliomis išimtimis. Nes katinas Vaska, kuris gyvena mano lentynoje visai mielas. Dar kažkada mačiau afigienai realistišką krokodilą. Jaučiu gal paimčiau ir laikyčiau koridoriuje svečiams gąsdinti. Ir tie meškiukai visai nieko, kur brangūs tokie.
2 Kad ir kaip myliu knygas, nesuprasčiau dovanų gavusi albumą iš serijos „didieji pasaulio miestai“, „šiuolaikiniai stebuklai“ ir t.t. . Dar gi niekada neapsidžiaugčiau gavusi populiariosios psichologijos knygų, ala vienuoliai su ferariais, mafijoziniai vadovavimai, svorio metimas ryjant, draugų paieška ir įtakos darymas ir t.t. . Ir tiesiog pakęsti negaliu dovaninių knygelių. Na tų tokių apie meilę, apie draugystę…
3 Nelabai gerai pagalvočiau ir apie žmogų padovanojusį, kokią porcelianinę statulėlę, gausiai dekoruotus nuotraukų rėmelius ar albumus, kičines vazas, sapnų gaudykles, visokias ten molines ar belekokias žvakides [[ne žvakes]]. Na ir panašius daiktus, kurie teoriškai turėtų puošti židinio atbrailą, bet praktiškai niekada to mano namuose nesulauktų.
4 Gavusi puodą, keptuvę, indų servizą, duonos skrudintuvą ar panašų stafą irgi pažvairuočiau į dovanotoją, kaip į kokį nesusipratėlį. Tiesa, visai man tinka peiliai, vyno taurės, bokalai. Ir gal ir užtenka. O ir šiaip nelabai man tokių daiktų reikia.
5 Man nepatinka dovanų gauti pinigų. Paskutinį kartą aš trečdalį išleidau ne sau, trečdalį visokiai gyvenimiškai smulkmei, ir tik vieną trečdalį panaudojau kažkokio daikto pasidovanojimui. Kita vertus geriau jau pinigai, nei anksčiau ir po to išvardinti dalykai.
6 Gal nereikia man ten dovanoti visokios keistos kosmetikos, pvz., lūpdažių, kai aš lūpytes tik kvepiančiais bespalviais balzamukais teplioju. Arba pavyzdžiui, juodo nagų lako (patikėkite esu gavus), kai aš nagų arba iš vis nelakuoju, arba tik specifine vienintele holografine rusva spalva. Arba plaukų lako/želė/putų (ir vėl esu gavusi, net ne kartą). Nenaudoju aš tokių dalykų. Arba mėlyno akių pieštuko (irgi esu gavusi), ar tai dar kokios sunkiai sunaudojamos keistenybės.
7 Atsargiai su papuošalais. Šiuos mėgstu gauti dovanų, nu bet prašaut pro šalį lengva. Aš nešioju ir kelis litus kainuojančius, maximos apatinėje lentynoje išknistus, papuošalus bei užsisakinėju vienetines, įkopiančias į triženklę sumą, puošmenas. Taip, kad ne kainoje esmė. Nereikia manyti, kad štai jei jau Salomėjai patinka raudona, tai padovanojam raudonus auskarus ir ji bus laiminga. Nesvarbu, kad ant jų kažkokios ten aukso spalvos dzingu lingu ar dar velnias žino kas.
8 Aš nesu tas žmogus, kuris įvertins ir apsidžiaugs kalendoriumi, puodeliu, marškinėliais, dar kažkuo panašiu puoštu mano ar kitų svarbių žmonių nuotraukomis. Nebent tai bus kažkas tokio originalaus, ko aš dabar neįsivaizduoju.
9 Turbūt dar kas nors, kas dabar nešauna į galvą.

Vėl linksminuosi skaitydama forumų temas supermamoj. Rubrikoje “vyrai ir moterys”. Nes tos temos, kuriose paprastai apsilankau (stilius ir apranga, skelbimai, darbo paieška, knygų skaitytojų klubas, piniginė, kulinarinės idėjos) man visai nejuokingos.
Tai va, skaitau forumo temų pavadinimus ir niekaip nesusilaikau nepakrizenusi. Pvz.,
“Santuoka – kalėjimas. Man baisu. ” Jėtau jėtau :))). O aš neseniai sakiau, kad šiais krizės laikais kalėjimas, kaip ir visai neblogai. Už nuomą mokėt nereikia, valgyt duoda…
Labai gera tema “Aš myliu savo vyrą… “. Net užsukau į vidų, kur autorė rašo, kad štai visos varo ant vyriškosios giminės, o ji tai saviškį myli. Nugi dabar moterytės gali pasidžiaugt, temoje net prisipažint tą gėdingą faktą, kad gi ir jos myli. Jos ne vienos!!!
O va čia iš vis gera “Vyrų auklėjimo pamokėlės 🙂 Pasidalinkime patirtimis ir patarimais“. Eikit sau, kadangi paprastai esu vyrų pusėje, tai net neišdrįsau užeit į šitą temą. Kaži kaip ten juos dresiruoja? Gal kaip šuniukams, kas kart įvykdžius reikalavimą saldainį duoda? Pavyzdžiui, alaus ar kotleto pavidalu.
Dar vienas nustebinęs perliukas “Apie ką kalbat su savo vyru? Ir kaip daznai tai vyksta“. :))) O ką, su vyrais dar ir kalbėti reikia? Gal galima pasidaryti tokias korteles su frazėmis. Tinkamu momentu parodai reikiamą, pvz., “išnešk šiukšles” ar “pamylėk mane” ir nė burnos aušint nereiktų.
“Kaip reaguoti, kai tau sako, kad nebemyli” – nu bliam, tai čia ką, forumietės patars kaip reaguoti, a? Nereaguok, isterikuok, verk… Ir klausysi? Pati kažką panašaus neseniai patyriau ir niekaip nenupasakočiau savo reakcijos. O gal net nusakyčiau, kad ji buvo teigiama nes įnešė aiškumo.
“Pora iš skirtingų socialinių sluoksnių… Arba jis mažiau inteligentas nei aš” – šiaip labai inteligentiška yra tokias temas kurti. Arba kur ta “inteligencija” buvo poruojantis?
“Kai ‘kabina’ vyro draugas. Kaip elgtis?”. O gražus draugas???
“Ką reiškia – “tai nieko nereiškia“? “. Paprastai tai reiškia du variantus. Vienas, kad reiškia reiškia, bet ir tu durnyte reikalinga: gal dulkeles gerai valai, gal valgyt skaniai gamini, o gal lovoj moki nepamainomą triuką. Taigi tave reikia išlaikyti ir apgauti, kad tai nieko nereiškia. Ir antrasisi variantas. Tai iš tiesų nieko nereiškia.
Šitos temos pavadinimas tikrai privertė krizenti “ar melžiate vyrus-draugus-meilužius. pasidalinkit patirtim 🙂“. Pavyzdžiui, aš pieno nemėgstu, tai melžimo patirties visiškai jokios neturiu. Ai mama kažkada ožką laikė, nu bet aš vistiek neprisidėjau prie to melžimo, o ką jau čia vyrai.
Na vos tik pamanai, kad vyrai melžiamos karvės, tai atrandi temą pavadinimu “Visi Vyrai kiaules ;)? Ar tiesa 🙂?”. Hm, čia iš tų pasakymu, kad visi vyrai kiaulės ir nėra ką apsirengti? Asmeniškai aš per visą gyvenimą nesu sutikusi vyro, kurį galėčiau pavadinti kiaule (o apsirengti tikrai nėra ką). O sutikau ne taip jau ir mažai jų. Mokslai, darbai, vis vyriški kolektyvai.
“Ar egzistuoja idealus vyras?”. Aišku gi. Aš net žinau, kur gyvena. Ale ne mano jis, tas idealusis.
Ir va taip va linksminiesi žmogus. Nei aš skaityčiau tuos forumus nei ką, jei nebūčiau sugalvojusi padirbėti namuose. O tada taip ir traukia prie visokių šlamštukų, kad tik nedirbt.

Nugis štai ir vėl teko atseikėti užu nuomą ir mokestėlius.
Jau gi buvau baisiausiai nusiteikusi, kiek čia daug reiks mokėti, bo net kokią savaitėlę šildė gi. Dar šiandien bbv užsukęs “pasigyrė” kiek susimokėjo, tai… Kiek man mokėti reikės sužinau tik tada, kai šeimininkė ateina.
Na ir nesakysiu, kaip apsidžiaugiau, kai paaiškėjo, kad mokėti turiu 40 LT mažiau nei praeitą mėnesį. Mano paranoja šį kartą vertinama 160 LT, nes tiek atliko iš to, ką buvau pasiruošusi mokėti. Good, reikia grąžinti į neliečiamą saskaitą, kitas mėnesis bus sunkesnis, jau vien dėl tų jingle bells, o ką jau ten šildymai visokie….

1. Išmaišiau visą didelį Rimi ir niekur neradau nuodų. Nelengva ta žudikų dalia. 🙁
2. Maklinėdama po torentus negalėjau neparsiųsti ir nepažiūrėti filmo pavadinimu “How To Lose Friends & Alienate People”. (šūdas, nežiūrėkit, bet pavadinimas vistiek patraukė).

Na taigi va. Ilgai laukusi sulaukiau specialiai man kurto papuošalo:

Ale bėda, nei aš, nei kūrėja nežinom, kas ši dama taip puikiai prigijusi papuošale. Na žinot, kaip būna, kai išsisaugai paveikslėlį, bet nepameni nei iš kur, nei ką. Taigi ir klausimas, gal kas žino, kas yra ši nepažįstamoji? Nenoriu duoti vardo, kol dar nežinau ar ji jo neturi.

Pagalau pribrendau šitiems. DNR, kuris nieko nedaro, kol instrukcijų neperskaito tai pasibaisėtų mano improvizacijomis.
Bo aš vietoj saldžių paprikų naudojau aitrias (ne dėl to, kad neturėjau saldžių, nes turėjau).
Vietoj kietojo sūrio naudojau eilinį Rokiškio. Nes nusipirkau per akciją, bet nespėjau sunaudoti ir jis jau kėsinosi tapti prabangiu pelėsiniu. O aš gi ne pižonė kokia.
Ir sviesto dėjau iš akies.
Ir kepimo miltelių neturėjau.
Ir aptepiau ne kiaušinio tryniu, o viso kiaušo su aitriom paprikom plakiniu.
Orkaitės temperatūros nematavau, laiko neskaičiavau. Kai jau pasirodė, kad iškepė tai ir išjungiau.
Ir nebarsčiau nieko, nes nafik reikia. Ir kadangi teko ragauti Laurinius sūrainius, galiu pasakyt, kad Salomėjinių visai kitoks skonis. Nei geresnis, nei blogesnis, o kitoks.
Hm. Alaus yra, sausainių yra. Tavęs tik nėra.

Vis galvoju na, kad kasininke tai nenorėčiau dirbti. Darbas gal kaip darbas, bet jei jau reiktų rinktis, tai bandyčiau kokiam knygyne konsultante prasistumti, drabužių parduotuvėje. Gal padavėja, gal lentynų tvarkytoja, gal gal gal… Gal teks ir rinktis, sprendžiant iš leidyklinių krizinių nuotaikų. Pagyvensim pamatysim.
Bet šiandien, aš vistiek apsidžiaugiau pamačiusi, kad ne visos kasininkės surobotėja. Vakar pasakojau, kaip viena (vyresnio amžiaus, visada besišypsanti ir maloni) paklausė apie metus perkant alų.
Šiandien pirkau vyną. Kaip pagarsėjusi girtuoklė turbūt nustebinsiu, kad ketinu jį ne pagal paskirtį naudoti. Tai va. Ir toji kasininkė, man sako:
-Labas vakaras. Kaip diena? Šiandien jau paso neprašysiu.
Na ir kaip nenusišypsosi, kai tavęs pasiteirauja, kaip diena ir netgi pamena, nors aptaranauja šimtus žmonių.
Sakyčiau čia iš tų malonių smulkmenų, kurios nereikšmingos anei kiek, bet kažkokios tai fainos.

Prisijugiu prie draugas.lt. Randu reklaminį administratoriaus laišką [komentarai skliaustuose mano]:
“Labas, ShizaMėja!
Aš noriu būti pastebėtas!
Aš noriu daugiau dėmesio!
Aš noriu daugiau pažinčių!
Aš noriu būti populiarus!
[[jėtau jėtau, nu tai ką man dabar daryt? Nesu kokia tai specialistė, tikrai nepadėsiu]]
Man reikia reklamuotis!
[[Taigi ir reklamuokis, ar čia mano leidimo reikia?]]
Nuo šiol tai padaryti labai paprasta. Reklamuok savo anketą tik tavo kriterijus atitinkantiems registruotiems klubo nariams.
[[mažumėlę bijau, kad su tais kriterijus atitinkančiais gali būti keblokoka. ]]
Nori pažiūrėti kaip gali atrodyti tavo anketos reklama? Spausk čia! Juk atrodai puikiai!
[[Paspaudusi pamatau:

Nu tai aišku, kad atrodau puikiai. Kaip visada. Nu]]
Išbandžiusieji šią paslaugą jau žino, kad išleidę tik 3 litus, jau sulaukė iki 500 savo klubo nario anketos peržiūrų ir visada gali matyti, kas lankėsi jų anketoje reklamos dėka.
[[1. Niekada nesugalvočiau leisti trijų litų tam, kad mane pastebėtų. 2. Nu ir taip ir anaip galvoju, bet niekaip nesusidarys toj sistemoj 500 (ir dar daugiau, nes gi ne visi spaus tą reklamą) atitinkantys mano kriterijus. Jei pasakytų 3-5 tai dar patikėčiau. ]]
Spausk čia ir užsisakyk šią super paslaugą!
[[SUPER PASLAUGA!!!]]
“Draugas.lt” komanda”
Ir taip, jei jau paklausėt, tai tingiu dirbt, o daugiau neturiu ką veikt.
Ir dar. Šiandien į emailą gavau kažkokią reklamą apie žalią žmogų. Mačiau blogeriai kažką ten apie jį rašo. Aš tai iš karto į spamą nusiunčiau nesigilindama nei iš ko gavau, nei kas ten parašyta tam laiške.