Niekiviskmėjinėjimai

Aš kažkaip vis pagalvoju apie žmonių pavydą. Susiduriu pastaruoju metu dažnokai. Ir pati, ir matau kaip artimieji susiduria.

Pavydėti kokio nors daikto ar pasiekimo, ar sėkmės lyg ir žmogiška. Bet kaip keista, kad pavyduoliai tave susiranda vien tam, kad pasimatuotų. Ar tu dar neaplenkei? Nepasiekei geriau? Negavai daugiau? A, tada gerai, tada dar galima ramiai gyventi.

Bet step by step, nelenktyniaujant, norai tiesiog pildosi 🙂

Internete šiandien viskas apie politiką.

Parduotuvėse viskas apie kapinių žvakes.

O aš jau gavau linksmiausią Kalėdinį atviruką.

Valio už 3 dienas. Gal šį kartą veiksime ilgiau?

Pilnatis pilnatimi. Visos linksmybės būna jai nueinant.

Pvz., šiandien gavau pasiūlymą, kaip reiktų įkainoti mūsų atvirukus.

O vėliau gavau žinutę su klausimu, kur atviruką siųst pigiau ir išvardintas šalių sąrašas.

Ir čia šiaip, iš random nepažįstamų žmonių.

Šiandien pašte tikrinu savo dėžutę. Nieko nerandu. Jau ketinu eiti lauk ir pamatau moterį su pluoštu laiškų nešamų į dėžutes. Tarp jų pamatau porą atvirlaiškių ir iškarto gi, aišku, kad man. Palaukiu ir sakau: “tai turbūt ir man kažką rasit”. O ji sako: “tikrai taip!”. Neklausus kas aš tokia, ar į kurią dėžutę, atskiria du atvirukus ir paduoda. Esmė tame, kad tą darbuotoją matau pirmą kartą :D.

Jau kažkelintą dieną nesuprantu kas pavagia laiką tarp 10 ir 11. Nes pažiūriu į laikrodį, dar nėra 9, pagalvoju, kad gerai anksti atsikelt, o po to vėl pažiūriu ir jau būna po 11, nors tikiuosi, kad bus tarkime 10.10. Hm.

Apsižiūrėjau, kad jau tuoj tuoj paso galiojimas baigiasi. O tai reiškia, kad jau 10 metų esu Salomėja. Geri 10 metų.

Kernavė. Supynės. Suoliukas. Piknikas.  Sušiai!

Graži? 😀