Nusistebėjimas

Mažumėlę keista, bet šiandien man viskas gerai.
Ištikrųjų keista. Nėra net dėl ko pabambėt, nebent dirbtinai sugalvočiau.
Net t.II, kuris jau priprato klausytis nuolatinių mano skundų, užuot pasisveikinęs ryte iš kart rėžė:
t.II: nu papasakok, kaip tau blogai.
aš: tai kad gerai man viskas
t.II: gali ir apie tą papasakot, nors ir ne taip įdomu:)
aš: 1. darbe deadlainas kitiems. nieko nespėja, todėl prie manęs niekas nesikabinėja. 2. [[antras punktas apie visokius ilgesio priepuolius ir tai ko viešai neskelbsiu]] 3. tu domiesi kaip man sekasi, smagu. 4 jokie lūzeriai nebesikabinėja. 5. kolegė atnešė gerą knygą. 6. dažiau šeštadienį plaukus dažais, kurių spalva tik po 3 dienų atsiskeidžia – akivaizdžiai į ryžą pusę keliauju, aš juk nepasiduosiu kol ryža netapsiu. 7. gal dar kas nors gerai, bet nepastebėjau.
t.II: hm
nu tikrai, neblogai, neblogai
nė kart nepazyzei
Ėjau į darbą išsišiepusi, galvodama apie vakar vakare paminėtus skaičius, ir šiaip labai fun dalykus. Po to gi dirbau, suderinau labai man svarbią sutartį su vokiečiais kažkokiais. Tada labai vienu metu prajuokino kolegė iš kito kabineto. Tai va taip jau ir beveik prabėgo diena ir dar neradau ko pazyst. Ir net vakare tam pačiam t.II parašiau, kad mažumėlę keista, bet vis dar viskas gerai.
Ir aš gi kuo puikiausiai žinau, kad man gerai nebūna niekada. Bet šiandien tarkim bambėjimo išeiginė. Kartą metuose galima.
O gal užvalgiau ko nors?