Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

+2 valandos miego ir vėl jaučiuosi gerai.
Bet gi, bet gi… Na kur čia miegosi, kai naktį tiek veiklos: vyrai, alkoholis, narkotikai, ginklų prekyba (mama, nesirūpink! Maitinuosi gerai).
O šiandien šildausi pietus ir sulaukiau pasiūlymo. Kolega nori mainyt savo žmoną į mano sugyventinį. Nu jo… Jau taip ir mainau. Sakau, tavo žmona prisistatys man vonioj buteliukų visokių, galvok, kur jos rūbus sukišt, batus ir bla bla. O čia ateina vyras su vienu megztuku ir vargo jokio. Ir maitina mane, ir nekliūna jam betvarkės mano visos (nu ir tos, ne tik anos). Ir iš garažo neišvaro. Ir televizorių sakė nupirks, nes tai vienintelis mano noras. Nu.

Diena prasidėjo gerai. Turbūt dėl to, kad vakar išjungiau vieną žadintuvą. Ir nustačiau kitą – vėliau.
Nors iš ties diena prasidėjo gerai todėl, kad pas mano tarpduryje auginamą 10ct monetą, į svečius atėjo litas. Aš jį pričiupau. Eisiu saldainių.
Sveikinu brolį su gimtadieniu. Lengvų pagirių!

Atsilupau M&M’s. Pirma sunaikinau rudus saldainius. Nes ta spalva fu. Mai heit sąraše. Tada sulapnojau vienintelį(!) mėlyną saldėsį. Tada pavaišinau Donatą. Išsirinko geltoną. Tada aš pribaigiau geltonus. Tada liko ta spalva, kur gražiausia po raudonos. Sunaikinau. Na ir pabaigai raudona. Niam.
Šiuo metu jau 10 kartą iš eilės skamba “welcome to the gorky park” (šią savaitę jau 34 kartą).
Kai pasidarys bloga nuo gorkių, iki darbo pabaigos skambės Puerto Muerto – Das Vidania. Be sustojimo.
Aš noriu miego!!!

Atsiprašau būtybių už tai, kad jas apšmeižiau ir pavadinau Tais Kur Vagia Šaukštus. Iš ties tai jie yra Tie, Kurie Naudoja Šaukštus Tada Kai Mums Jų Reikia. Po to kuo gražiausiai nuplauna ir padeda į vietą.

Vat galvojau, jei tik užsimanysiu šiandien parašyt ką, tai priblablakinsiu ko nors pikto. Nes nu, nes nu. Nes nu… …nervina. Žinau gi, kad yra tokių žmonių, kuriems labai reikia pasijausti svarbiais. Ir gavę savo – palieka ramybėje. Bet tai, bet tai, gali ir kitą laiką tam pasirinkt. Ne tą, kur galvoju kaip ištempt iki atostogų ko nors neprimušus bei nepasiuntus ir kitaip neprisidirbus :).
Ir galvojau, kad reikia eit šiaip ko nors primušt. Bet apsigalvojau. Nėra ko čia muštis jei galima emocinį smurtą panaudoti.
O kol čia viską parašiau, tai sugeneravau vieną kūrybinę idėją ir nusiraminau. Niekas net nepastebėjo, kad pikta buvau.

Gavau dovanų pelės kerziuką. Natūrali oda, gera firma. Woooohoooo!!!!!

Teko man kalbėti telefonu su žmogumi, kuris kitame kambaryje. Teko į kitą kambarį rašyt sms. Teko dalyvaut trijų kambariokų skype konferencijoje galvojant ar eisim į virtuvę arbatos.
Bet smsint gulint vienoje lovoje tai dar neteko. Ypač tokiu klausimu.

Sakiau, kad turiu naują hobi? Tv žiūrėjimas. Ir kur aš buvau anksčiau, kur buvau anksčiau? Klausiau jau, kur buvau anksčiau? Kodėl televizoriaus nežiūrėjau? Taigi va. Šiandien programa buvo visai nebloga: pokalbių laida apie ekonominę krizę ir bedarbystę; dokumentika apie žalius katinus; parodomasis cirkas; melodrama; erotinė laidelė; kurlinarinis šou.
O dar sako, kad šiais laikais televizorius nieko gero nerodo. Rodo. Ir reklamos beveik nėra.

Nesu tokia kvaila, kad nesuprasčiau to, kad socialiniai tinklai yra skirti socializuotis. Ir kad žmonės mėgsta burtis į bendruomenes. Ir dar daug ką aš suprantu, kai tik netingiu. BET!!! Ar būtina, kur nors pamačius pažįstamą veidą/niką/vardą/kažką kitą siųsti kvietimus draugauti/prisijungti/kažkaip kitaip?
Štai twiteryje seku 7 žmogystas. Mane seka 56. Kol pranešimų apie “sekiotojus” nebuvau pažymėjus kaip sapmo, tai užknisdavo nuolatiniai laiškai: jus pradėjo sekti tas ir anas. O to ir ano nei aš girdėjau, nei mačiau, nei… Ok, gal viena ausim ir girdėjau, kad tai blogerisprotingairašantisapiefirefoksopriedus. Ir? Kam jam sekt, ką kažkokia pusprotė blevyzgoja?
O dabar vėl. Last.fm. Patinka man šis reikalas. Pasižiūrau savo klausymo statistikas. Pabrausyju ką naujo klauso tie, kurie man yra autoritetai muzikos srityje. Kartais gi įsijungiu last.fm “radijų” ir taip atrandu ką nors įdomaus [po to į torrents.ru keliauju]. O bet tačiau vis dažniau gaunu kvietimus “draugauti”. Pasižiūrėjusi kviečiančiojo profilį, klausomą muziką, pagalvoju… Na ok, kam rūpi ką aš pagalvoju… Tiesiog aš nenoriu socializuotis. Ir net tokiose vietose man svarbūs tie, kurie yra “draugų” sąraše. Ir aš pagalvoju prieš spausdama “tvirtinti”.
Ir gerai. Mirsiu sau viena. Mane sugrauš išbadėjusi raudona katė. Tada ji taps žmogėdra ir suės tuos, kurie ateis manęs surasti. Tada pabėgs į miestą bei siautės tol, kol atsiras naujų laikų dydvyris. O tada bus pastatytas filmas pagal tikrus faktus.

Parduodu:
visokias parkes;
visokias baimes;
žalius batus;
HTC;
blogą nuotaiką.
Perku:
darbinę motyvaciją;
miego valandas;
ką nors gero.
kreiptis el. paštu.