Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Niurkau Etoškę. Ji muistosi. Aš niurzgu, sakau, kad tau Etuk myluotis tai su juo, o ninzes žaist tai su manim. Kaip čia gaunasi, kad jis kaip mama, o aš kaip tėtis?

Įsitikinau, kad galiu laimėti konkursus jei jie nėra loterija. (Konkursai tai tie, kur reikia ką nors daryti, rašyti, piešti, fotografuoti, o kažkas išrenka laimėtoją ne feisbuko laikų skaičiavimo būdu. Loterija yra visa kita, kur ir ką tu darytum, laimėtojas yra renkamas burtų keliu, arba surinkęs daugiausiai mistinių laikų).

Graži pakuotė. Graži ir mergaitė.

O jeigu taip ištikro? Praha?

Visą rytą akis bado vaizdelis pro miegamojo langą. Du vyrukai antrame kito namo aukšte tvarko balkono stogelį. Vienas jų užsiropštęs ant gana nuožulnaus to stogelio ir prisukinėja kažkokias statybines medžiagas. Atsiklaupęs ir yra beveik žemyn galvą. Neprisirišęs. Juo pagalbininkas balkone stovi ant kopėčių prie pat krašto, iškėlęs rankas kažką prilaiko. Kvaili ar drąsūs? Nesvarbu, nes mano mintys yra vampyrų, undinių, nemirtingųjų, fėjų, angelų ir kitų to žanro knygų pasaulyje. Juk jeigu koks TOKS personažas drėbtelėtų žemyn galvą į kiemą, tai tik apsikvailintų. Ne daugiau.

Pats nemėgstamiausias mano žodis yra “stebuklas”. Pastaruoju metu jo matau daug ir dažnai.

Nėščia moteris feisbuke?  Prierašas: laukiu stebuklo. Ir komentarai “oi, linkime sėkmės ir sulaukti mažo stebuklėlio”. Wtf? Vaikas toks pats stebuklas kaip ir aš. Tik trisdešimt metų jaunesnis. O aš ne joks ne stebuklas, o žmogus iš visokių ten cheminių elementų.

Prasideda žiema? Tai jau mol visuose portaluose matysime “stebuklų metą”. Nėra per Kalėdas jokių stebuklų. Yra nuoširdus darbas kuriant santykius. Malonus bendravimas – laukimo kulminacija. Jaukumas. Gal net kiek magijos. Bet ne stebuklas!

Net mano mylimose fantasy knygose nesišvaistoma tuo žodžiu. Ten yra burtai, kuriuos sukelia burtininkai. Ten yra magija. Bet ne kažkokie stebuklai iš niekur į niekur.

Pikta aš? Ne. Aš netgi vienintelė romantikė mūsų šeimoje. Svajotoja ir fantazuotoja. Bet gi net manieji nykštukai ar nematomas draugas nėra stebuklas, o konkretūs pavidalai, kurie aišku iš kur atsirado ir aišku kur dings po mirties.

Kažkaip viskas keistai 🙂 Augu aš. Augu ir augu. Va ir trisdešimtmetį priaugau. Turėčiau būti solidi moteris. Lyg ir. Įmonės bendrininkės statusas taip pat kažkaip įpareigoja. Ir su klientais tenka pasimatyti. Bet vistiek kaip kokia menininkė padraika, misis eklektika.

Va tarkim. Batai. Matot kainą? Atrodo už tokią kainą gali pirkti tik tikrai solidžiai uždirbantys žmonės. Solidžiai uždirbantys žmonės tokių batų nepirktų. O aš griūnu iš apsiseilėjimo ir noriu noriu noriu. Tai kas tokius batus gali pirkti? Solidžiai uždirbantys menininkai? O ar menininkas pats tokių nepasigamintų pigiau? Man reikia plano kaip tapti solidžiai uždirbančia menininke 🙂

Arba suaugti. Bet čia jau sunkesnis kelias. Eisiu lengvesniu.

Kitutė: noriu į balkoną.
Aš: Kitute, nu ne ne ne, jau šalta.
Kitutė: bet aš labai labai labai labai labai labai noriu.
Bar bar bar į stiklą.
Aš: nu gerai, bet paskui nezirsk.
Išspiriu Kitutę į balkoną, balkoną uždarau nes šalta. Praeina 3 sekundės.
Kitutė: aš noriu namo.
Aš: Kitute, taigi norėjai į balkoną, ten ir sėdėk.
Kitutė: bet aš labai labai labai noriu namo.
Bar bar bar į stiklą.

Sekmadienis. Keliauju į maratono finišą pasitikti maratonininko. Jausmas, kaip sumodernintame vesterne. Žmonių Didžiojoje gatvėje beveik nėra, tik vėjas kūliais ridena plastikines stiklines. Greta nugriūna metalinė užtvara.

Tekstai. Planuoju mokytis lietuvių kalbos. Neapsisprendžiu ar pasiskolinti iš mokyklos vadovėlių, ar eiti į kursus. O gal iš pradžių vieną, o po to kitą.

Prasidėjo klausimai ko norėčiau gimtadienio proga. Mielieji, kaip visada: auskarų, knygų, o šiemet dar ir pašto ženklų. Labai dėkinga dovana, nes gali kiekvienas skirti tiek kiek išeina. Mano dažniausiai naudojami nominalai yra 2,15 ir 2,45, tai didesnių nereikia 🙂 O jei mažesni, tai kad susidėtų tokios sumos 🙂

Tai reikia busti iš vasaros miego. Tram pam. Pamenate tokį šaunų blogą “Klausk Salomėjos”? Tai va. Atgaivinau aš jį ir tas dabar vadinasi “Veni Vidi”. Ten mielai kviečiami net ir troliai. Nesibarsiu!

O šiandien ėjom ėjom, ėjom ėjom ir į Savičiaus humaną užėjom. Na tą. Vintažinę. Rūbų tai aš ten veik niekada nerandu. Skirtingai nei Jis :). Bet randu kitų gerų dalykų. Pėvėzė superinį tašioką ar žalvarinį žiedą.

Miegodama Ukmergėje. Tai atsikėlėm ir nuvarę į kažkokį second hand’ą ir nupirkom tokius. Nuo sapno skiriasi tik spalva (sapnavau ryžai rudus, o pirkome tiesiog rudus) ir batų raištelių spalva (o tai lengvai pakeičiama).

Pernai lygiai taip pat buvo su vilnone suknele marginta skandinaviškais raštais. Savo gimtadienio dieną sakau, kad man vakarui tokios reik. Tada nuėjom į Humaną ir nupirkom.

Viskas, kaip pagal užsakymą.

Jei vyras sakytų: “reikia man brangaus fotostovo”, tai dar galėčiau galvoti, kad nu ar tikrai, ar tikrai reikia, taigi turi, gal kada kitą kartą?

Bet vyras sako: “eisim šiandien pirkt man štatyvo, o tau kvepalų”. Tai kažkaip nėra dėl ko ginčytis 🙂

Žiniasklaidoje dažnai pasirodo vienas kitas straipsnelis apie tai, kaip nesiseka elektroninė prekyba Lietuvoje. Rauda visi, kad dirba nuostolingai, niekas neperka, vis dar labiau vertina tikras parduotuves ir pan.

Na ką aš žinau. Užsimaniau kokios nelabai brangios planšetės. Būtų gerai su android 4, ne mažiau nei 512RAM, o visa kita, tai jau skonio ir kainos reikalas. Iš kiniečių siųstis nesinori, nes nesinori su muitinėmis terliotis. Kur daugiau rasti tokią 2-3 šimtus kainuojančią nežinau. Galvoju pasidairysiu Lietuvoje. Dairausi. Prisidairiau.

Mieli elektroninių parduotuvių savininkai. Kodėl jums atrodo, kad aš jau bėgsiu ir pirksiu prekę su tokiu išsamiu aprašymu. Jau taip aišku aišku pasidaro, kad ir perku iš karto! Jeigu Jūs mane išvarote į google ieškoti prekės specifikacijų, tai jau atleiskite, aš pamiršiu, kaip iš googlės pas jus sugrįžti. Dar geriau, radau parduotuvių, pvz., varlė, kur net paveiksliuko nėra. Tiesiog mano svajonė yra ateiti ir nusipirkti daiktą, kuris atrodo tip top kaip Varlė.lt logotipas, tik pilkas 🙂

Šiandien vienas komentatorius klausia: “odieve, kiek jums, vaikai, metų?”. Mat aš drįsau pasakyti, kad “Žiedų valdovas” man nuobodus ir ištęstas. Kadangi esu graži moteris, tai galiu pasakyti – 29 metai.  Šiaip jau beveik ir 30, lauksiu dovanų spalio 13 dieną.

Atsirado tas komentatorius tada, kai “Tyto Alba” savo feisbuko sienoje įdėjo linką į tą įrašą. Mieloji leidykla galėtų ir kokią knygą padovanoti. Pvz., “Lanko viešpačiai” už tą išsilavinusių skaitytojų drabstymąsi purvais vien dėl to, kad aš turiu nuomonę.

Tas pats komentatorius rašo toliau: “Tolkien’as gali nepatikti, galit jį ignoruoti, bet susimildami nerašykit, kad “Žiedų valdovas” yra nuobodus ir ištęstas”. Ir čia man labai įdomu. Kodėl gi jis (Tolkienas) gali man nepatikti, bet pasakyti štai to aš negaliu. Ar tik neprimena mokyklos, kur mums visiems turėjo patikti “Anykščių šilelis”, “Metai”, “Marti”, “Gyvenimas po klevu”, “Hamletas”, “Altorių šešėly”, Homero šedevrai (šių tai beveik niekas neskaitė, bet galvomis linkčiojo – labai puikus kūrinys). Vieni patiko, o kiti ne. Bet patikti turėjo visi. Argi ne keista?

Vadina mane neišprususia komentatorius. Kitas komentatorius feisbuke sako kažką apie mano išmintį nelabai gero. Kaži kodėl? Taigi aš pakankamai turiu žinių kodėl “Žiedų valdomas” toks geras, kodėl jis patinka, kuo jis papirko savo gerbėjus, kiek daug pasekėjų turi iš šiaip kokia stipri jo vardo galia. Tai kas blogai? Gi ne kokia kvailelė iš vienkiemio, kuriame neprieinama jokia informacija, palėpėje atkapsčiusi nežinomo Tolkieno knygą ir rėkianti, kad nuobodu.

Jeigu mes visada tylėsime, tai kas čia gero bus? Man neskanu ikrai, bet gi pasaulis dėl jų svaigsta. Man nepatinka Tolkienas, nors pasaulis dėl jo svaigsta. Negaliu pakęsti juodos spalvos drabužių, nors maža juoda suknelė yra tokia pati klasika, kaip “Karas ir taika”. Bet juk tai tik mano nuomonė. Tačiau perskaičius man adresuotus komentarus pradeda atrodyti, kad mano nuomonė yra reikšminga. Tų dalykų gerbėjai tarsi sunerimsta. Jų dievukas kažkam nepatiko? Tai gal dar ir dar ir dar kam nors nepatinka? O tada pakels ranka tiek daug žmonių, kad teks suabejoti ar dievukas tikrai vertas olimpo? Ai, geriau nubraukti pora skaičiukų nuo blogerio IQ ir ramiai miegoti.

Mielieji, klijuoti kvailio etiketę tiems, kurių nuomonė nesutampa yra įtartina. Nes tada kažkaip gaunasi tik “mes” ir “kvailiai”. Tikrai nėra viskas taip paprasta. Ir gyvenime artimiesiems kartoju, kad ne visi yra lochai, kuriems ta etiketė klijuojama :).