Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Man visai patiko Vilnius šį savaitgalį. Žmonių nėrą, gatvę gali pereiti kada nori ir kur nori, nes ir mašinų, žinoma, nėra. Ir taip karšta… Jausmas lyg iš kokio filmo.

Pasyvios atostogos baiginėjasi, reikia kitų!

Šiandien didelę dienos dalį praleidome Bernardinų parke ir stebėjau daug vestuvininkų-krikštynininkų. Vis dar keista, kai šiais laikai moterys kankinasi tose daugybėse sluoksnių medžiagos ir vargsta eidamos ant tų kojukų. Na, gal ir gražu visokie bateliai, kaip daiktas, bet nu nė velnio nėra gražu krypuojanti ir vos vos paeinanti. Geriau jau tada juos rankoje neštis.

Vilnius, Vokiečių g. ~2val nakties. Sėdim ant suoliuko, netikėtai mus pamato pro šalį skubanti sena bičiulė.

– O! Sveiki! Ką čia veikiat?

– Laukiam kol prašvis!

– Nes?!?!

– M… Na, Joninės, trumpiausia naktis ir viską ten…

Tai galvoju, kažkodėl net ramiai ant suoliuko sėdėdami kažką nustebinam 🙂

Mažos pergalės! Paskambinau šiandien telefonu nepažįstama žmogui (laiškininkei) ir iš karto nubėgau pasigirti vyrui, kad paskambinau kažkam :D.

Turbūt telefono sąskaitoje švies pirma minutė per keletą mėnesių, kad tik neužblokuotų pamanę, kad kas nors mano telefoną pavogė 😀

Šiaip aš visada save laikau nedrąsia tylene. Baisu nueit kažkur, baisu bendraut su nepažįstamais žmonėmis, tačiau vis pastebiu, kad pokalbiai išsitempia iki kelių valandų. Kai nepažįstamas žmogus sako, kad gal einame čia kavos už kampo, nes ką čia plepam sustoję jau valandą, tai gal ne viskas taip beviltiška. Nors, jei žmonės man nelabai patinka, tada aš tą tylenės kaukę lengvai randu.

Beje, šiandien kitame bloge surengiau savo mėgstamiausių auskarų pasirodymą. Gal kam įdomūs svetimi turtai :).

O šiandien. Susidurta su nuomone, kad turi būti fanatikas. Jei vengi cukraus, tai negali nusifotografuoti su bandele. Nes gi tu nevalgai cukraus. O juk nesinori būti TUO vegetaru, kuris kitiems knisa (čia turėtų būti kitas žodis) protą.

Susidurta su itin pavydžiu žmogumi. Gerai, kad tik virtualiai. Pastebėjau, kad pradedu laukti žinučių, nes truputį juokinga kaip galima skaičiuoti viską pas kitus.

Dar pasiūta viena odinė motociklo sėdynė.

Ir maždaug tiek.

Tas pilnaties sunkumas. Turbūt šią savaitę reikia sisteminti ir po to rašyt ilgą įrašą.

Šeimos tema yra knyga “Šachta” su visais tęsiniais. Nepamenu, kad apie kokią knygą būtume tiek diskutavę.

Taip, ir mes buvome mieste, kai vyko LGBT eitynės. Jei paklausite, kurioje pusėje, tai toje, kur “draugiški miestiečiai šypsosi, mojuoja, ploja ir palaiko”. Esu mačiusi paradą Berlyne, tai mūsiškiai laaaabai kuklūs, ir net ne dydžiu. Nors homofobai labai dažnai mėgsta sakyti “man jie netrukdo, bet tegul nesidemonstruoja”, bet jie gal nematė tų paradų. Tiesą sakant aš negalėjau besti pirštu ir pasakyti – štai jis yra gėjus. Nes eina tvarkingi, gražūs, besišypsantys žmonės ir tiek. Net bučinių nemačiau, nei susikabinimų už rankučių, nors homofobai orgijas įsivaizduoja. Kas tas demonstravimasis?

O šiaip tai norisi sušukti “pagaliau”! Pagaliau eitynės nesulaukė didelio dėmesio, protestuotojų minios, viskas ėjo ir praėjo. Juk toks ir tikslas. Tapti kasdienybe.

Dienos aktualijos: Kristiana ir škvalas.

Pirmoji neišeina iš galvos. Niekaip nesuprantu kas ir kodėl galėtų lankytis toje parduotuvėje.

Antrasis gi sutrukdė planus, bet jie ir nebuvo konkretūs.

Ai, dar rajone atsirado visai nebloga kebabinė. Čia Pylimo g. nusileidus.