Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Jau daugiau nei pusę perskaičiau ir vis pakikenu. Tikrai taip buvo! Kaip faina pasinerti šiek tiek į vaikystę 🙂

Ar dabar mokyklose vis dar būna budinčios, kurios spaudžia skambutį?

Dienos džiaugsmas – karštas vanduo! Nors aš šalto nesibaidau ir savanoriškai naudoju kontrastinį dušą, tačiau 5 dienos šalčio vonioje užkniso. O ir plaukai kažkokie nei šiokie, nei tokie po šalčio terapijos.

Aš vis stebiuosi savo biblioteka.

Tai lankytojui kiša vidurinę serijos knygą ir aiškina, kad eiliškumas nesvarbus. Tai bando mane įtikint, kad autorė emigrantė, nes knyga kažkaip ten pažymėta, nors seku autorę fb ir ig, matau, kad ne jokia ten emigrantė.

O šiandien apie mano grąžinamą knygą paklausė: čia fantastika?

Ir su tokiu pasibjaurėjimu, kad būtų jos valia, fantastikos nebūtų ne tik biblotekoje :).

Visai smagu.

Kiek bereikalingo kartono prisikaupia nuo visokių kosmetikos dėžučių. Perteklinių, nes nu kam jos? Ir kodėl ilgai saugau? Nes rašau apie kosmetiką ir kartais tiesiog prireikia informacijos, pvz., sudėties. O ši tik ant išorinės dėžutės… Ši šūsnis jau iškeliavo į šiukšliadėžę, bet į jų vietą stojo naujos dėžutės :). Be pabaigos :).

Yra toks pasakymas “ak, jei tik tokios problemos!”. Arba “neturi tu problemų!”.

Man tai jis skamba menkinančiai. Kodėl? Nes yra natūrali kažkokia minties tąsa. “Va pas Pranę, tai karvė nugaišo”, arba “Juozo žmona pabėgo pas kaimyną”. Štai ten yra rimtos problemos, o tu kvaršini galvą baikomis, nes neturi bėdų. Tačiau visa tai skamba, tarsi bėdų neturėjimas yra blogis. Tu negali skųstis tuo, kad pvz., knyga neįdomi, jei tavo karvė gyva, o žmona verda vakarienę. Nerimta bėda.

Keista ta savybė tokiu būdu pasakyti, kad tavo problemos tiesiog neįdomios 🙂

Būna lietūs, lietučiai, liūtys. Bet būna ir tie ypatingieji iš L raidės. Kuo jie skiriasi? Gi tuo, kad Lietūs keletą valandų būna Facebook ir Instagram žvaigždės 🙂

Šiandien kalbėjome apie pomėgius ir paklausiau vyro, ar jo akimis aš turiu tų hobių. Jis man pasakė, kad turiu daug ir nematė manęs nieko neveikiančios ar tai nuobodžiaujančios.

Ir aš taip pagalvojau, kad man kažkaip tikrai nebūna nuobodu. Net jei būnu viena ir pan. Tiesa, kaip ir visi žmonės užsimanau kažko kito, gal pavargstu, gal kažkokie hobiai užsirutinina ar užeina depresija (panašiai kaip knygų depresija po labai gero skaitalo), bet jo, turiu hobių. Gerai.

Beje mano 366 kasdieninių įrašiukų į blogą projektas jau perkopė per pusę. Woohoo! Tada jau bus galima patylėt kokius metelius.

Aš jums pasakysiu, kad kol visi ten šiurpsta nuo dešros patiektos dainų šventės moksleiviams, mano vyras  joje randa įkvėpimų vakarienei. Tiesą sakant, kai einame apsipirkti, aš stengiuosi greitu žingsniu prabėgt tuos skyrius, bet ne, vistiek vakarienei dešrelės. O dabar kai Lidlas turi tų lenkiškų skanėstų (nes po kelionių po Lenkiją galvoje užsifiksavę, kad pas juos viskas skaniau), man dešra jau tampa keiksmažodžiu.

Pastaruoju metu arba aš atrodau labai vietinė, arba labai patikima, arba labai atvira ir spinduliuoju norą bendrauti (hm, šitą galima išbraukti, kaip visada), bet manęs vos ne kas antrą dieną paklausia kaip ką nors rasti. Nors aplink būna kitų žmonių. Tai kioskelį (klausė du kartus jau!). Nebėra kiosko prie chemfako, finito, nebeturiu kur pirkt pašto ženklų, o studentai neturi kur nusipirkti tušinuko egzaminui. Tai kur rasti uniformas. Kažkur ten Elfos pastatų ir kiemų raizgalynėje. Tai Maxima kur? Maxima tai iš viso nematoma, žmonės pro ją praeina, tada klausia. O man nesunku. Tik kai rusiškai klausia, aš visada sakau, kad nieko nesuprantu. Suprasčiau tik tuo atveju, jei manęs pasiteirautų ar aš spyk rašan, o ne priimtų kaip faktą.

Su džiaugsmu suvokiu, kad atrandu gebėjimą susivaldyti. Susivaldyti ir nepirkti nors pigu, nors akcija, nors noriu, bet nereikia.

Susivaldyti ir neprikomentuoti merginai, kuri didžiuojasi, kad yra puiki namų šeimininkė ir viešai klausia ko užsiprašyti vyro už tai, kad su meile tepė sumuštinius.

Susivaldyti ir nepasakyti “žiūrėk į save, nustok visus kritikuot, ypač tose srityse, kur tau dar tobulėt ir tobulėt”.

Tačiau gausu dalykų, dėl kurių nesusilaikyčiau niekaip. Trešnės, pavyzdžiui.