Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Aš vis žiūriu ir žiūriu šitą paveiksliuką. Kažkaip nesupykčiau turėti tokią tattoo.

Šiandien atrinkinėdama paveikslėlius atvirukams susirašiau su keliomis autorėmis. Viena dabar ant didelės pakilimo bangos. Kita pasiguodė, kad vienoje garsioje mugėje pirmą kartą per daug metų patyrė fiasko.

Kaip viskas banguota.

Jau suderinau advento kalendoriaus mainus. Ar per anksti?

Kartais, kai aš parodau ką nors iš second hand’inių parduotuvių, sulaukiu visokių padejavimų, kad “o aš tai nieko nerandu!”. Po to pakalbi  su žmogumi, kad jis užsuka vieną kartą per mėnesį į kokią random parduotuvę, apibėga, nieko neranda ir viskas…

Kažką rasti yra darbas ir hobis. Tą daryti reikia nuolat. Ieškoti. Ir jei šiandien nieko nenusiperki, tai nereiškia, kad nereikia į tą pačią parduotuvę užeiti rytoj. Nebūtinai dėl to, kad gal nauja siunta, bet rūbai keičia vietas, migruoja po parduotuvę, juos kažkas matuojasi ir gal būtent tuo metu TAVO suknelė pasimatavimo kabinoje nesusilaukia pasisekimo.

Iš kur gauti laiko? Aš jums neatsakysiu. Kol mokiausi mokykloje, po skuduryną vaikščioti galimybę turėjau tik šeštadienio rytais, tai nežinau ar esu bent vieną šeštadienį praleidusi.

Kai dirbau centre, tai pakeliui namo, užšokdavau bent penkioms minutėms prieš darbo pabaigą. Dabar irgi nuolat tikrinu tas porą parduotuvių šalia namų, o kartais prasukam ir didesnį ratą per miestą. Ir aš neįsivaizduoju, kaip galima nieko nerasti :).

O bet kaip kiti žmonės moka paaiškinti ko mums reikia. Vienas apsilankęs pasako, kad mums nauja sofa nebūtina. Turim gi lovą.

Kita išgirdus, kad pirksim ką nors Ikėjoje, baisisi kokybe. Tarsi ne dzin kokia bus ta sofutė, į kurią Eta suleis nagus dar nespėjus pastatyt. Ir ne, mūsų katės nedrasko baldų taip kaip įsivaizduojate. Eta tiesiog supašo, iškedena vietą, kurioje miegos.

250 – savotiškas jubiliejus.

O aš suprantu, kad šiais metais rašau daug daug daug daug, beveik kaip tais senais gerais laikais. Tik kitur, aišku. Ir visais laikais, svarbiausia gi grįžtamasis ryšys. Kadangi jis yra, turbūt tai dar užturbina galvoti, ką gi aprašysiu ryt, ar kitą savaitę :).

Tai šiandien nuėjom į makdonaldą, užsisakėm skirtingus sumuštinius ir kol aš prieš burgerį valgiau salotas, jis sulapnojo maniškį. Nes nu. Nes aš tai buvau skanų išsirinkusi, o jis tą nuobodų bigmaką, kurį teko man šlamšt.

Tai va. Apskundžiau 🙂

Blyn, kai pagalvoju, tai jau reikia gimtadienio norų sąrašą sudarinėt.

Tai buvo sofa. Ir šiandien švenčiame jos atiduotuves! Gera sofa buvo, pirmoji mūsų buto sofa. Bet kiek džiaugsmo dabar, kai ji iškeliavo! Gal padės po truputį ir kitus kampus atnaujint.

Nieko šiandien neparašei, šaukia jis man iš kito kambario. Dar turi laiko, sako ištikimiausias skaitytojas.

Na taip. Rašiau į kitus du blogus ir dar vieną trečią, o šį vėl pamiršau.

O diena buvo sėkminga. Ypač naujais batais. Ir gal dar suknele, nors dėl jos abejoju.

Šiltų vietelių sezonas.