Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Kiek tereikia, kad nosis nustotų bėgt ir ateina džiugesys.

Tik tiek

Bet kaip erzina tas jau kelias dienas besitęsiantis jausmas “gal sergu, o gal ir ne”…

Man atrodo, kad kiekvienais metais aš skundžiuosi, kad esu neviltyje dėl palto. Rimtai! Galiausiai nusiperku kokią ala pūkinę juodą striukę ir tempiu iki kitų metų, o tada vėl skundai.

Bet kodėl tie paltai tokie popieriniai? Man visada atrodo, kad su “vasarine” koža šilčiau, bet jau neperpučia.

Projektas sofa pagaliau baigtas!

Aš visada sakau, kad gimtadienį pradedu švęst dvi savaitės prieš, o baigiu – dvi savaitės po. Ne todėl, kad esu audringa labai. Tiesiog daug minčių ta tema sukasi iki jo, ir todėl, kad po to dar vėluojantys sveikina. Tai va šiandien prasideda tos dvi savaitės prieš 🙂

Niekada nemaniau, kad parašyti kelis žodžius apie nieką, visai nepaisant to, ar tai kažkam įdomu, bus toks sunkus iššūkis. Bet mintis, kad to nepadariau man smogia netikėtu metu, prausiantis, skaitant žurnalą… Nebedaug liko tiems niekiviskmėjinėjimams.

Prisimenu, kad kai buvau sugalvojusi po nuotrauką į instagram, taip ir nebaigiau to projekto. Čia aš vis kalu ir kalu sau į galvą. Disciplina disciplina disciplina.

Šiandien turėjau atrodyt juokingai. Kas 10 žingsnių stojau ir rinkau pūkus nuo pėdkelnių. Raudonus. Dar neturėjau suknios, kurios vidus taip veltusi. Šakės. Bet šilta!

Šiaip tai užsiėmus galvojimais kaip dėvėsiu naują sijoną.

Bėda, neturiu tinkamų lauko rūbų ir rankinės…

.Sekmadienis geras tuo, kad būna A. Tapino laida. Nes kitaip tik galvos skausmą prisiminčiau.

Puikus buvo pasivaikščiojimas.