Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

🙂 švyst ir žioplai ištryniau keturis savo paskutinius įrašus.
koks baisus praradimas. (jau iš rss’ų tai tikrai tingiu kopint, tai geriau jau naujų super įrašų prikepsiu)
iš to nusivylimo einu miestan gert.
:))))))))))))))

Salomėja sumąstė tokį taupymo projektą “jokių parduotuvių, ble. Aš sakiau visiškai jokių!!”.
Projektas vykdomas sėkmingai. Nuo jau aprašyto šeštadieninio išslinkimo į parduotuvę dar neišleidau nė lito. Projekto tikslas – iki algos neišleisti tos vizualiai gražios sumos užsilikusios kortelėje. Nes turiu tokį principą nelikti be babkių.
DNR sakė, kad kaip ir kazino, taip ir maximoje, reikia pasiprašyti, kad neįleistų apsauginis. Neprieštaraučiau.
Tęsiam projektą. Gerai, kad šaldytuve visada yra Samsono :)).
P.S. Tuki, atsiprašau už keiksmažodį, žadėjau tau nesikeikti šventame bloge, ale gi projekto pavadinimas būtent toks ir ne kitoks.

Nai nai nai mielieji, na ir keistenybių jūs ieškote gūglytėje. Nenuostabu, kad pas mane patenkate, nes niekiviskmėjinėjimuose tikrai pilna visokio chlamo.
Pvz., ko tikitės ieškodami “buvau folijos pardavėja“? Rasti bendraminčių, gyvenimo istorijų, kaip pradėjusi nuo folijos pardavimų, pelenė uždirbo milijoną? Tik aš čia ne prie ko. Sori.
Miela malonu, kad čia netyčia patenka ir knygų skaitytojai. Spėju iš “dzenas ir motociklo” bei “atėjūnas maksas frajus“. Tik informacijos pas mane nėra.
Ieškojot ko nors apie save, googlėje įrašydami nuosavą šventą vardą? Prisipažinsiu, kad man yra pasitaikę. O maža ką? Reikia žinoti gi ar niekas neapkalbinėja už nugaros. O bet tačiau, rašančią gūglytėje “aš” – įsivaizduoju tik blondinę. O kadangi Salomėja rašo tik apie save, tai manau net pataikė į reikiamą puslapį ta blondinė. Čia gi tik aš aš ir aš.
Apie tai kas yra “berniukiski zaidimai” tai tikrai nerašiau. Tačiau pati deginau barbes ir augau su konstruktoriais, mašinėlėm, lankais, medžiuose, statybose. Univiere litavau ir junginėjau laidukus, o dabar stengiuosi nenusileist šitoje nenormalių kompanijoj. Tai va. Man tik berniukiški žaidimai ir įdomūs. Visi kiti tik fonas.
Užsuko vargšas įrašęs “horoskopas darbui“. Galiu parašyti. Tinka visiems zodiako ženklams: tingėsit, tingėsit, tingėsit, arba ne.
“leidimai zvejybai“? Čia kreipkitės į Jaunąjį Kolegą.
Labai linksmas paieškos variantas “man reikia taves“. Gerai, kai kažkas žino, ko jiems reikia. Tik kam čia googlė?
Chi chi chi, jaučiu, kad tampu Emo Salomėja. Nes net keli žmogai atkeliavo pagal “nelaiminga meile“. Nu ir ką perskaitėt gero? Nubraukėt porą ašarėlių, apie maniškę nelaimingą skaitydami?
Man taip pat neaišku prie ko čia aš ir “obuoliu perdirbimas“. Bet užsimaniau obuolių. Reiks nusipirkti ir perdirbti.
O va ieškodami “yozux” tikrai pataikėt ten kur reikia. Čia gi mano exo vis dar sutuoktinio psiaudonimas. Duoti kontaktus?
Linksmi jūs ieškotojai, ne kitaip.

Palikau namuose telefoną (bent jau taip manau).
Pastebėjau tada, kai nuo vėjo užašarojus akims, užsimaniau pasižiūrėti ar neišsiterliojau tušu. Savo motorolką, kaip veidrodėlį (jos paviršius labai tam tinkamas) naudoju dažniau nei pagal paskirtį.
Ech, moterys…

Dabar jau tikiu, kad pildydami įvairius blankus, žmogai laimingai sau įrašo “vardenis pavardenis”.
Bo aš kažkada žurnale rašiau, kaip užregistruoti nodą ir gauti kodus į el. paštą. Pavyzdiniuose skrynšotuose naudojau gi savo asmeninį el. paštą. Šitą patį, kuris ir čia šmėžuoja. Nu ir jau ne pirmą kartą man atkeliauja tie kodai :)). O po to nabagai skambinėja rašinėja ir verkia, kad niekaip gi nesulaukia savo laiško. Kaži kur laukia?
O šiandien nuoširdžiai pasilinksminau skaitydama šitą įrašą ir skaidres jame.
Kodėl man buvo linksma neaiškinsiu. Bet tam tikri žmonės supras:) Ypač tie, kurie suvirinimo darbais laisvalaikiu užsiima.

Jau beveik tiesiu ranką išjungti kompiuterį, kai kažkas pakalbina skypu. Skaitau ir imu šypsotis:) Ypač dėl paraudonintų žodžių:
[23:37:10] d sako: sveikute
[23:37:18] d sako: kai reik ko nors protingo tai visada i tave kreipiuosi…
[23:37:21] d sako: esi?
[23:37:25] ShizaMėja SaloMisė sako: oho
[23:37:33] ShizaMėja SaloMisė sako: nu ruošiaus jau miegot, bet skelk
[23:37:34] d sako: nu dar nuvylus nebuvai
[23:37:44] ShizaMėja SaloMisė sako: 🙂
[23:37:46] d sako: … [[čia problemos dėstymas]].
[23:39:14] ShizaMėja SaloMisė sako: … [[čia Salomėjos atsakymas]].
[23:40:00] d sako: o dieve dieve
[23:40:06] d sako: nu ka as be taves daryciau
[23:40:16] d sako: nu atsakymai i visus klausimus
[23:40:21] ShizaMėja SaloMisė sako: :)))
[23:40:23] d sako: tau informacijoj riektu dirbti
[23:40:27] ShizaMėja SaloMisė sako: pasijutau protinga
Taigi va, kad jau niekas neglosto, tai pati pasiglosčiau ir einu miegot.

Kuris pasireiškia tuo, kad Salomėja sugalvojo romantinį filmą pažiūrėti. Nugi apie meilę. Tiksliau net visas tris. Va kaip tokia mintis atėjo, tai tikrai nežinau ir visos litanijos, kaip ankstesniame įraše, negaliu parašyt. Kažkaip atėjo. Kojytėmis turbūt. O gal atšliaužė?
Pažiūrėjau aš tą filmą. Nu ir ką… Man kaip truputuką mažumėlę nelaimingai, bet smarkiai įsimylėjusiai, tai šią akimirką kažkaip prisireikė irgi bla bla bla romantikos, žvaigždžių, žodžių na ir dar kartą bla bla bla.
Tai kur dabar viską gaut?
Ot pravalas. 😛

Mane visada stebina, kaip šokinėja mintys. Ir pradėjus galvot apie vieną, jos pasisuka visai netikėta eiga.
Štai šiandien paišinėju visokias nesąmones, kurių niekada niekas nepamatys. Akis užkliūna už greta gulinčio žiebtuvėlio, kuriuo uždeginėjau smilkalą. Pagalvojau, kad vakar matytame filme visi blogiukai, o ir ne tik, su zipakais demostravosi. Tipo krūti. Gal ir man reikia kokį prikolą išmokt.
Tada prisiminiau, kad maniškį labai nenoromis gegužę padovanojo būsimas buvęs vyras, aštuonių metų buvimo kartu proga. Tokio žiebtuvėlio visada norėjau. O kadangi kartais rūkydavau, kas jam labai nepatiko, tai sakė niekada niekada nedovanos. Taip jau ir niekada :))).
Tada atsiminiau mūsų pokalbius prieš man išeinant ir kas pasakyta buvo apie rūkymus. Ir taip nuklydo mintis prie kito jo pasakymo man besikraunat daiktus. Frazės, kuri skambėjo maždaug taip: abidniausia, kad tu išeini tada, kai per daugiau nei aštuonis metus man esi fainiausia ir gražiausia.
Mhm, pagalvojau, kad tame ir esmė, kad fainiausi ir gražiausi būna tie, kurie ne tavo, nebe tavo arba vis dar ne tavo.
Tada šiaip apie grožį pamąsčiau. Kažkodėl visi vyrai jautę man (ne atvirkščiai) simpatiją nešiojo akinius. Keistas sutapimas. Ir dar pagalvojau, kad visus juos akiniai puošia, o štai man netinka jokie. Todėl džiaugiuosi geru regėjimu. Kita vertus visada svajoju apie nenatūraliai ryškias žalias akis. Tam reiktų linzių, bet pirktis vien dėl grožio man kažkoks nukrypimas.
Ir pagalvojau kaip gražu žalios akys būtų prie ryškiai ryžų plaukų. Ir kad vis dar ketinu išgauti tą spalvą.
Tada prisiminiau, kaip kažkada buvau jau beveik ryškiai ryža, o vienas kolega patarė man tapti natūralesnei. Nes atseit vyrai tokių moterų bijo. Ir dar sakė, kad turiu rengtis rimtai, nes kitaip niekas į mane rimtai nežiūrės. Taip nusišypsojau ir pagalvojau, kad nebe tie laikai, kad rūpinčiausi ką žmonės pasakys apie tai kaip atrodau, apie tai ką rašau ar apskirtai kokia esu. Ir kad man net patinka neigiama nuomonė.
Va tada mintis nuklydo pas T., kuriam vakar bandžiau atsakyti į klausimą iš kur pas mane mizantropinės idėjos. Nuo kada. O dar jam sakiau, kad neturiu jokio gyvenimo plano. Kas mane kartais nervina (kaip vakar), o kitą dieną nuoširdžiai džiaugiuosi, nes nemoku aš nieko daryt pagal planą ir vis dar turiu visas galimybes rinktis.
O va tiek mintims pasišokinėjus supratau, kad rankoms šalta. Šildymo tai neįjungė niekas dar. Todėl nusprendžiau, kad reikia užrašyt šias pievas idant pasišildyt rankas ant kompo.
Va taip nuo žvilgsnio į žiebtuvėlį mintis nušokavo iki rankų šildymo. Gal visgi ir susiję?

Šeštadienis. Jau greit vidurdienis. Keltis ar nesikelti? Atsidėdu. Labas rytas, kompiuteri. Rolling Stones grokit ir priminkit! O linkomanijoj jau šešta rusiška herojų serija. Siunčiam. Išlipu iš lovos. Kava. Mintis, kad niekas gi nelaukia, nėra kur eiti. O šiandien taip tingisi apgaudinėti save dirbtinėmis “kaip man faina vaikščiot vienai” kelionėmis. Atgal į lovą.
Update.
Pagalvojau, kad jei šiandien taip pat tingėsiu valgyt, kaip vakar, tai ryt ponas Alkis mane privers slinkt į virtuvę. Todėl visgi reikia nučiuožt į parduotuvę. Ta proga apsipirkti normaliai. Na duonos, sūrio, jogurto, makaronų ir kitų bla bla… Kad ilgam užtektų. Nuslinkau. Net tolesnę pasirinkau, kad pasivaikščiočiau.
Mhm, susumavus pirkinius: milžiniškas greifruktas, smilkalai, šūdžurnalis, alus, šokoladas ir dešrelės. Gal dar viskas su manim gerai:)))

Kai už lango lyja, kai namuose nėra šalta, kai po anklodėmis jauku jauku, kai esi su nauja miela raudona pižama, kai naktį prabudinėjai nuo svetimų sapnų, kai vis dar esi neatsigavusi po pirmadienio…
… tai žadintuvui norisi nelabai mandagiai paaiškinti, kai kurias gyvenimo tiesas.
Kitą vertus, ta žadintuvų rasė ir šiaip tokie vargšai. Niekas jų nemyli, o tiems kam keltis nėra sunku, dažniausiai ir nesinaudoja šiuo išradimu.
Troleibuse įlipa gražuoliukas tvarkinguoliukas (brr), išsitraukia knygą apie lyderiavimą (dar kartą brr). Apžiūrinėju. Iš karto prisimenu pokalbį su Jaunuoju Kolega. J.K., nea, va prisiverčiau apie tai pagalvot, ir žinok nu niekaip. Gražuoliukas, būsimas lyderis, kurio įvaizdį darko žydrai rožinis ilgas skėtis. Bet gal jis iš tų trisdešimties procentų? Nes mano fantazija greita įsisiūbuot. Bet ne su šituo. Apie tokį net istorijos nesukursi.
Aukščiausias tinginystės laipsnis: kaip reikiant pliaupia lietus, turiu rankinėje skėtį, tingiu išsitraukti. Taip man ir reikia.