1. Okis pareini namo. Raštu pasiskundi, kad tingi daryti valgyti. Ir nutinka tai, ko negalėjai tikėtis. Niekada gyvenime. Antrą kartą matomas žmogus (su kuriuo vakar prasinešei pro savo šaldytuvą) ateina ko nors pagaminti iš tavo turimų produktų. Tu stovi savo virtuvės tarpduryje, geri alų ir grožiesi tuo, kad nereikia rankų smirdinti nei česnakais, nei lupti dešrelių nei… Skanu. Kai kitas gamina, visada skanu. Ai tas “ko tu tyli, kalbėk ką nors” man jau toks pažįstamas, kad net juokas ima.
2. Aš visada sakiau, kad man patinka tik berniukiški žaidimai. Ir šitam bloge šimtą kartų sakiau. Beje, kuo skiriasi berniukiški ir vyriški? Jei susidedi tik su tais kam per 30 m. tai čia gal jau vyriški? Bet MS sakė, jie visada liks berniukai, tai lai lieka tas pirminis terminas. Ką šiandien veikė Salomėja, po to kai pavalgė? Svetimame rūsyje ardė televizorius bei magnetofonus. Sukinėjo varžtelius ir lupinėjo mikroschemas, karpė laidelius ir gėrė alų. Dabar, kai rašau šitą tekstą, kaip tik tos mikroschemos mano bute virsta meno kūriniu papuošiančiu sieną. Dar kada nors nupurkšiu visą tai raudonai. Bet kaip linksma. Rankos apibraižytos, nagai aplaužyti (apie nagų laką net nekalbu), dulkių sluoksnis ant visų rūbų. Džinsų, striukės. Murzina. O Salomėja išsišiepus. Nes jai leidžia kartu pažaisti. Išardžiau kokius tris vidiakus ir teliką!!! O kiek gėrio tam rūsyje. Senovinė spausdinimo mašinėlė. Antikvarinė duonos pjaustyklė. Juostelinių filmukų aparatas. Afigienai. Gal dėl ketvirto alaus?
P.S. gal kada nors bus meno instaliacijos nuotraukų.
O tu nesnaudi 🙂
Och. Aš irgi šitaip noriu. Paprastai ir linksmai.