Po minties mintis. Taip ir praeina naktis.

Vidurnaktis jau.
Normalūs žmonės miega.
Nenormalios raganos ant šluotų skraido.
Dar nenormalesnei Salomėjai užėjo darboholizmo priepolis.
Vat sėdžiu ir galvoju (o taip, o taip. ir vėl.), kaip aprašyti programą skirtą natų rašymui, jei aš nei vienos natos nepažįstu.
Taip jau gavosi, kad truputį šneku su Karoliu apie šiek tiek intymius dalykus (vai vai vai) ir netikėtai pakeičiu temą išdėstydama problemą, kuri paminėta aukščiau.
Pareina klausimas:
-O tu namie rašai straipsnius?
Eeee… Na taip… Kai užeina. O pastaruoju metu juk aš iš vis neprognozuojama. Tada jis klausia:
-O ką vyras?
Hm, nu miega, nu… Bet negi žadinsiu dėl tų natų. Jis tikrai jų irgi nepažįsta. 😛
Kažkaip teks išsisukt. Nieko, gūglė viską žino. Bet šią naktį jau apleisiu tą programą ir pasidarysiu kitų paveikslėlius.
O po balkonu kažkas triukšmauja.
O katė murkia kaip traktoriukas.
Įdomu, kodėl niekas nesugalvoja tokios funkcijos pokalbių programose, pėvėzė, Skype, kad nematomas būtum tik pasirinktiems žmonėms?
Ai va kas dar, va kas dar… Nugi nulindau į last.fm. Dabar jau visi galės žinot ką klauso šita ragana:).
Ryt nusipirksiu popieriaus skirto akvarelei.
Labanakt.

Naktimėjinėjimas. Spalvos

Kad vakar Salomėjai važiavo stogas, pastebėjo ir tie kam reikėjo, ir tie kam visai ne.
Nieko neprimušiau, nors prašėsi mažų mažiausiai keturi.
Nieko ir doro nenuveikiau.
Pasiblaškiau.
Paurzgiau.
O kai vakarykštė diena praėjo viskas baigėsi. Kaip pelenės istorijoje. Vidurnaktis.
Bet Salomėja vistiek negali nurimti. Keliasi iš lovos. Užsidega šviesas, atsitempia gabalą to ant ko pieš, akrilą, vandens. Alaus bokale:) (naktį nesugalvojau, kur geriau prisipilti) . Trečią valandą nakties užgimė augalas. Taip taip. Paveiksle vaizduojamas augalas. Apie jį net galėtų būti įrašas kategorijije “tai ko nėra”. Vidaus augalas. Taip pavadinčiau tą įrašą. Jei kam įdomu paveikslas nemažas. Apie 60 cm *85 cm. Todėl vietos augalui plėtotis buvo. Šiame meno šedevre trylika kartų užšifruostas skaičius trylika ir keturis kartus galima rasti užrašą “mėja”. Tiesa ieškoti jų nereikia. Tai ne galvosūkis. Nes kai kurie matosi, kai kurie paslėpti po sluoksniu dažų. Paveikslą noriu parodyti 4 žmonėms, todėl įdedu jo fotkę čia. Kokybė baisi, nes muilinė ir rytinis apšvietimas, ir neišsimiegojimas, ne mano jėgoms. Turim ką turim. Įsivaizduot padės. Čia dar galėčiau pridurti, kad tie kas mane pažįsta, žino, kad Salomėja piešia tik kraštutiniais vidinių dramų atvejais. Naktį dar nesu piešus, todėl man tai visai svarbu.