Pėdinam vakar Gedimino prospektu. Kaip tik pro dramos teatrą. Už mūsų eina jaunų žmonių grupelė. Kalbasi. Vaikinas merginoms pasakoja, kad norėtų nueiti į Keistuolių teatrą. Buvo kažkada seniai. Labai labai nenorėjo, bet labai labai patiki. Įsivaizduokit, ten scenoje daro beleką. Rūko, geria, keikiasi, nu afigienai juokinga.
Tada ta grupelė mus aplenkia. Ir pasidaro viskas aišku. Neturiu nieko prieš spektaklius, kuriuose rūko, geria ir keikiasi, bet ne tai dažniausiai juos padaro labai gerais, o šiukšlių maišams turbūt tai pagrindinis kriterijus.
Nežinantiems, kas yra šiukšlių maišas – iliustruoju:
