Salomėjos nušvitimas

Supratau, kodėl man niekaip nesiseka gyventi pagal planą.
Todėl, kad nėra plano.
Genealu ir niekaip nesuprantu, kodėl ankščiau apie tai nepagalvojau.
Juk dažniausiai iš vakaro nesugalvoju ką rengsiuos ryt. Būtent todėl ryte išverčiu visą spintą, po to sugrūdu atgal. Dar po to užsimetu ką nors, ko nereikia lyginti. Ir išeinu nepatenkinta.
Darbe neplanuoju savo darbo dienos. Juk darbai yra ir juos reikia padaryti. Kam skaičiuoti? Neprisirišusi aš prie skaičių. Todėl susiparinu kai užgriūna lavina. Kita vertus juk nepalnuosiu: 1. Parašyt atvartą. 2 Prižiūrėt ko primaketavo anieji. 3. Dar kas nors. 4. Lavina ko nors netikėto.
Aš niekada neplanuoju savaitgalių ir man patinka kai paskambina ir sako “šeštadieni eisim į “Būsi trečias””. Ok. Taip ir žinojau. Bet jei būčiau taip planavus nuo pirmadienio mane erzintų. Nes gal sugalvosiu ką nors geresnio. Gal…
Neturiu aš jokio plano. Turiu tik minčių. Ir jas įgivendinsiu. Bet tai ne planas.

2 thoughts on “Salomėjos nušvitimas”

  1. bet gi tai puiku! štai aš turiu planus, net tris – 1. Tai, kas dega. 2. Tai, kas sudegė (Iš jo mokausi) 3. Ką būtų gerai padaryti (bet 90 proc tikimybė, kad nepadarysiu)
    Planus aš beveik planingai pametu. Beveik sąmoningai, nes varo į neviltį ir, pamatęs kiek turiu padaryti, net nežinau nuo ko pradėti. Tada pametu :)))))

  2. Neziniuk, vadinasi man geriau:) Neturint plano, sunku nuo jo nukrypti. O nenumatytų dalykų vistiek į jį nesurašysi. :)))
    O degantys dalykai degti pradeda, jei anksčiau į planą nebūna įtraukiami.

Leave a Reply

Your email address will not be published.