356/366

Šiais metais Kalėdos tokios kitokios ir įdomokos.

Ypač keistos dovanos.

Na, kad ir tas garsusis advento kalendorius su rinktinėmis dovanėlėmis, kuris visiems taip patiko. Mergiotės manęs klausinėjo: “kas gi šiandien, pakelk nuotaiką”. To dėka gavau trilitriaką pilną gėrybių ir baisią dėžutę irgi pilną gėrybių. Bet tos pakuotės buvo tokios su humoru. Tačiau, pvz., vakar gavau neblogos kosmetikos firmos kalėdinę dovanų pakuotę, apsidžiaugiau, atidariau, o ten! Ten pridėta saldainių :). Krizenu lyg šiol iš tokios apgaulės. Taip man ir reikia.

O šiaip, dzin tos dovanos. Patinka man čilint ramiai… Ir miegot iki 11.

O dar ir pati šventimo diena buvo labai kitokia ir įdomi. Dar niekada nesu vaikščiojusi Kalėdų vakarą po miestą.

350/366

Tas jausmas, kai žmonės kartą metuose, prieš Kalėdas, užsuka į Lietuvos paštą. Tada visame feisbuke inkštimo daugiau nei pranešimų apie pirmą-antrą-trečią sniegą. Ką žinau. Einu kelis metus beveik kiekvieną dieną. Tai yra, beveik, buvo prieš metus, dabar – kiekvieną, nes nuomoju ten dėžutę. Kodėl? Dėl didelės laiškininkų kaitos ir žmogiškojo faktoriaus. Buvo visko. Buvo skundų ir etc., bet labiau nei skundai, pasiteisina per šventes nusiųsti atviruką su linkėjimais kolektyvui. Dar pridėt saldainių. Beje, fainiausia siųsti iš kito skyriaus. Nu ir ką, jei kas nors su paštu ir blogai, tai tik klientai. Žinoma, nervina, kad nepriima mokėjimo kortelių, kad tavo siuntos ieško pusę valandos, ar pašto ženklus klijuoja 15 min (pastebėjote, kad registruotą siuntą išsiųsti yra greičiau? Nes pasveria, suveda adresą ir baigta. O su neregistruotomis, tai sveria, lentelėje ieško kiek kainuoja, tada su skaičiuotuvu dėlioja kas gaunasi iš turimų ženklų…).

Visgi iš esmės, man paštas nesukelia jokių blogų potyrių (taip, buvo dingusių siuntų ir pan. dalykų). Dokumento seniai nebeprašo, įmonės kodą baigia išmokt mintinai, sveikinasi net piktoji vadovė, nors aš labai retai ten pabendrauju daugiau nei “laba diena, ačiū, viso”.

349/366

Šiandien jau pasakojau kitame savo bloge, bet prisiminiau, kad Niekiviskmėjinėjimai tai prasidėjo nuo garbanų priemonių apžvalgos. Aišku, aš greit tą įrašą pašalinau ir pradėjau mėjint. Bet jei būčiau tęsusi, tai gal būčiau viena seniausių grožio blogerių! Cha!

Ir pagaliau baigiau Cronino trilogiją. Pa-ga-liau! Dabar reikia atokvėpio, turbūt kokio meilės romano.

348/366

Žinote, ką aš daryčiau supratusi, kad visiškai pafeilinau rinkdama žmogui dovanas? Na, pvz., baikeriui padovanočiau Kalėdinę kepurę (nes gi šventės, o kas geriau atspindi jų dvasią), dietininkui – saldainių, abstinentui – kamščiatraukį, sarkastiškam žmogui -knygelę su “žodžiais sielai”. Arba visą rinkinį šitų dalykų, ten kur tikimasi kažko kito, pvz., kaukės veidui ar kremo mėginuko… Pasielgčiau kaip katinas! Apsimesčiau, kad taip turėjo ir būti. Sakyčiau, kad gi tavo humoro jausmas toks geras, aš maniau, kad pakikensi, čia gi parodija, turėjai pagauti, kaip gi šitaip, na, gal turėjau užuominų pametėti, bet čia prikolas, sorry, jei nesigavo, bet nesakyk, mintis gera buvo… O ką sako tas žmogus? Gi duoda suprasti, kad dovanos gavėjas yra kaltas, kad neatiskleidė. Kas galėjo pagalvoti, kad kalėdinė kojinė nenudžiugins! Va čia ir išvada, mielieji žmonės! Įsigykite katiną! Dabar. Prieš Kalėdas užsukite į prieglaudą ir suteikite kažkam namus. Daug gyvenime išmoksit! O jei katinai du, tai dvigubai! Garantuoju!