Niekiviskmėjinėjimai

Kaimynai yra tokia gyvūnų rūšis, kuri sunkiai leidžiasi dresūrai, bet turi savus įpročius. Turiu tokį Tuktuką. Anas gi sugalvoja naktį kažką kalti. Ne šiaip ten kokį vieną kitą vinuką, bet stabiliai. Turbūt kambarį kokiomis nors smulkiomis lentelėmis kala. O naktį tai, čia ne kokią 23 val, ar net ne vidurnaktį, o taip pirmą, antrą… Pirmą kartą tai jis taip baladojosi kokią valandą. Tada pradėjo kažkas groti radiatoriais. Susiprato.
Po kiek laiko vėl naktis. Vėl jis tuksena. OMG :))) O paryčiui dar ir baldus ima stumdyti. Matyt reikia taip pat ir už kokios spintos lenteles sukalti.
Naktį sugalvojom, kad gal jo žmona dirba naktinėje kokioj pamainoj. Prieš eidama į darbą pareikalauja gražių sienų. Grįžta, pamato, apstaugia, liepa daryt viską iš naujo. Bet dieną Tuktukas negali, nes Tuktukienė gi po darbo miega. Tai laukia nakties.
O kas sakė, kad gyvent liūdna?

Pilnas stalas saldainių ir jų popierėlių.
Saldainiai.
Viskas saldainiška. Ir saldainiai ne sintetiniai.
Būna ir taip. Saldu.

Aš jau sakiau, kad jei tik įmanoma, tai stengiuosi nevaidmainiaut. Ir jei draugė klausia ar man gražus jos rankinukas, tai aš pasakysiu, kad nė velnio, jei jis man nepatiks.
Skaudu? Bjauru? Taip įgijau keistokoką reputaciją. Štai draugytė sako, kad super yra turėt žmogų, kuris pasakys ką mano. Nes jei nenorėsi sužinot, tai tiesiog neklausi.
Prajuokino, kai pasakė, jog prieš pradėdama meilės istoriją atves su manim susipažinti savo simpatiją. Nes gi iš manęs patarimo niekaip neištrauksi. Niekada nepatarinėju. Bet pasakau nuomonę. Kuri deja (tikrai deja) dažniausiai pasitvirtina.
Nuojauta.
Ir kaip sunku jos klausyti. Kai ji sako blogai, mes vis norim nutildyti. Sakyt, o mieloji Nuojautėle, o tavęs kas nors klausia? Aš noriu taip ir tavo nuomonė man nerūpi.
Bet, o kaip smagu, kai nuojauta kalba gerai.
O šiaip tai norėjau pasigirti, kad gavau dovanų rankų darbo skirtuką knygai :) ir vien dėl to čia pliurpiu pievas, kad nebūtų visas įrašas tik trumpas pasigyrimas :P. Nai nai nai:).

Ir parašius tokį pavadinimą, žinoma, pagalvojau, kad nebūtų ėmę tai nebūtų ir atėję. Bet netiesa. Jie visada ateina. Man irgi atėjo naujieji metai.
Nei sau, nei pasauliui nesumeluosiu pasakydama, kad šitas naujų pasitikimas buvo geriausias ever in my life. Nematomas draugas linkčioja galva, nors jo ten ir nebuvo, bet jis žino viską.

Sako, kartais taip nutinka. Neturiu priežasčių netikėt.

Galvoju, nu vistiek gal yra tikimybė laimėt porą kartų aukso puodą. Net jei neperku bilietų. Tai sakau tada butą pirksiu. Va manau gal net šitą. O kodėl gi ne? Interjeras mano skonio. Laaaaabai gražu. Na tiesiog laaaaabai. Ir vaizdas į sIEnamiestį. Ko daugiau gali reikti.
Kur mano milijonai, kur mano milijonai.
Kada alga?
Noriu miegot.