Svarbusis lapelis
Nupėdinom šiandien į Mickevičiaus biblioteką. Su atitinkamu nusiteikimu – reikės persiregistruoti. Gi nauji metai! Atstovim eilę, teta paklausia ar ten pat gyvenu, duoda kažkokį lapuką ir ate.
Užkopiame į viršų. Tetai palieku grąžintinas knygas, o ta man rėkia: “o lapelio neduosit? ar nepersiregistravot?”. M, sakau, nežinojau ką su juo daryt, štai prašom.
Išsirenku knygų, jau jas paduodu. O tas lapelis svarbusis dingo. Teta niekur neranda. Svarbiojo lapelio! Bet sako – persiregistravot? Taip taip, atitariu, gi atidaviau jums tą lapelį. Ai, nesvarbus jis, sako. Nesvarbus? Tai ko prieš tai rėkė? Aišku svarbus, pati turbūt pasivogė ir dabar turės.
Svarbu, kad persiregistravot. Ir ant mano skaitytojo lapelio raudonu tušinuku braukia antrą pasvirąjį pagaliuką (mes slešu tokį vadinam) – taip persiregistravimą atžymi. O jė. Technologijos!










