Niekiviskmėjinėjimai

Nupėdinom šiandien į Mickevičiaus biblioteką. Su atitinkamu nusiteikimu – reikės persiregistruoti. Gi nauji metai! Atstovim eilę, teta paklausia ar ten pat gyvenu, duoda kažkokį lapuką ir ate.

Užkopiame į viršų. Tetai palieku grąžintinas knygas, o ta man rėkia: “o lapelio neduosit? ar nepersiregistravot?”. M, sakau, nežinojau ką su juo daryt, štai prašom.

Išsirenku knygų, jau jas paduodu. O tas lapelis svarbusis dingo. Teta niekur neranda. Svarbiojo lapelio! Bet sako – persiregistravot? Taip taip, atitariu, gi atidaviau jums tą lapelį. Ai, nesvarbus jis, sako. Nesvarbus? Tai ko prieš tai rėkė? Aišku svarbus, pati turbūt pasivogė ir dabar turės.

Svarbu, kad persiregistravot. Ir ant mano skaitytojo lapelio raudonu tušinuku braukia antrą pasvirąjį pagaliuką (mes slešu tokį vadinam) – taip persiregistravimą atžymi. O jė. Technologijos!

Kažkada Arūnė sakė, kad kai galiausiai norisi plaukus susirišti – metas kirptis. (manau sporto, gamtos ir pan atvejai čia nesiskaito) O aš ką tik po n metų pameditavusi prie veidrodžio susiradau gumutę…

Kai jau sergame, tai abu. Tada sąžinę slegia nebaigti darbai. Tada miegu dieną, bet negaliu užmigti naktį ir makaluojuosi kosėdama ir bėgančia nosimi, spardau katinus sugulusius ant kojų. Bet šiaip viskas gerai :)

Žiemos iliustracija:

Man dažnai sako – neprisirišk prie skaičių. Negaliu. Man jie labai patinka. Nu žiauriai. Ypač 13. Ir dar 3 :). Ir skaičiuoju numeruoju. Šiukšlynėlyje numeruoju perskaitytas knygas ir kasmet rašau ataskaitas. Matau įtakojau tuo ir kitus. Kažkas numeruoja taip pat kaip aš, kažkas šių metų ataskaitoje net grafiką tokį patį įkėlė.

13 namų kolekcijoje skaičiuoju eksponatus. 568 unikalūs adresai! Tiek jau tryliktukų surinkau iš viso pasaulio.

Telefone vedu savo svorio kontrolę. Noriu numesti gi, tai rašausi, o programa skaičiuoja pokyčius.

Džiūgauju kiekvieną mėnesį, kai postcrossingas atsiunčia statistiką. O jie dar ir metines siunčia. Taigi labai smagu žinoti, kur daugiausiai atvirukų išsiunčiau, iš kur daugiausiai gavau, kas buvo populiariausi.

Skaičiuoju kiek gyvenamųjų vietų pakeičiau:
1 Ukmergėje, Nuotekų g.
2. Ukmergėje, Pavasario g.
3 Ukmergėje, Bugenių g.
4 Ukmergėje, Bugenių g. (adresas tas pats, pastatas – ne).
5 Kaune, Krėvės g.
6 Kaune, Kovo 11 g.
7 Kaune, Studentų g.
8 Vilniuje, Apkasų g.
9 Vilniuje, Žirmūnų g.
10 Vilniuje, Šv. Stepono g.
11 Vilniuje, dabartinis adresas.
Ką pamiršau?

Skaičiuoju kiek metų gyvenau Ukmergėje, Kaune ir Vilniuje.

Suskaičiuoju įsimylėjimus, meiles, susižavėjimus, vyrus, priešus ir net savo auskarų kabyklos eksponatus.

Mėgstu nagrinėti Google Analytics ir Last.fm.

Mėgstu datas, gimtadienius, jubiliejus, sukaktis.

Kažkaip vis galvoju, kad man reikėjo matematiką studijuoti. Nepamenu, kodėl aš ją įrašiau antru numeriu, kai stojau į univierą, o ne pirmu.

O tai ta pačia proga, noriu pasveikinti save ir brangiausiąjį. Su tuo, kad jau lygiai lygiai trejus metus, nors pykčiai pas mus būna audringi ir ne tokie jau reti, indai dūžta ne jų metu.

sutikome 2012 metus.

Jau ketvirtus metus per naujaką važiuojame į mišką. Pirmą kartą dviese su G. būdami vos porą dienų pažįstami. Antrą kartą prisijungė T., tada krykštavome, kai ryte radome prisnigtus batus ir keptuves. O po dviejų parų važiuodami namo užsukome ledų :). Trečią kartą ir vėl su G. bei T. planavome naujametintis 2 naktis, tačiau pirmą metų dieną prabudome atodrėkyje ir neliko jokio fun. Užtatai smagumai buvo stumdant mašiną. Na o šiais metais ir vėl trys muškietininkai pasiruošė geriau ir pasiskolino tipį. Aš tikrai netikėjau, kad jis šitaip puikiai išlaiko šilumą. Nes prisikroviau megztinių, kojinių, kepurių, pirštinių, o nieko nereikėjo. Didelę laiko dalį nereikėjo net palto, o ir batai trukdė, norėjosi, kokių kroksų, kad tik su vilnone kojine įsispirti. Po dviejų naktų išvada apie trūkumus tik viena – reikia pasiimti kokių rankdarbių. Ne veltui indėnai prisipuošdavo visokių daikčiukų. Nes sėdi šiltai, sočiai, laimingai, tai norisi kažkuo ir užsiimti. Ir miegojimas yra sunkus darbas – šonus skauda :).

Taigi, 2012 sutikome puikiai!

Ehė, iki du tryliktų liko visai nedaug, tik metai ir viena diena!

O 2011 buvo visai įdomūs.

Pakeista gyvenama vieta. Nors kažkaip tas gyvenimas prie pat stoties man tiko. Bet gyvenimas su dvejomis katėmis tinka dar labiau. A, taigi ir nauja katė apsigyveno irgi šiais metais.

Įkurta įmonė. Pakeistas darbas. Atidaryta atvirlaiškių parduotuvė. Choose your favorite postcard!

Kodėl atvirlaiškiai? Sėdau ir suskaičiavau, kad per du postcrossingo profilius šiais metais išsiunčiau 228 atvirukus. Vien jau pašto ženklai kainavo apie 550. Todėl atvirukų reikia! Bent jau man. O siunčiau ne tik oficialiame postcrossinge. Apturėjau ir mainų, Kalėdinių staigmenų, šiaip sveikinimų.

Yra ir pastovių dalykų. Vyras tas pats. Kitė ta pati. Nykštukai tie patys. Tinklaraštis tas pats :) Ai, gi Klausk Salomėjos tai irgi šių metų. Troliai tie patys. Ir aš daugiau mažiau panaši.

Padainuosiu jums dainelę.

Dainelė.

Linksmų!

Savo pačios
Salomėja

P.S. Vakar Kusturicos koncertas buvo labai geras.

Bus smagu!

Man visada patiko Kalėdos. Gal tik vienišajame laikotarpyje tai neigiau. Ale antrą Kalėdų dieną vienatvė baigėsi ir nebėra ko neigti.

Tad su!

Ir ačiū Kalėdseniui už auskarų kolekcijos solidų papildymą, už latte puodelius ir tosterį ir džipą, ir šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, smulkmenėles ir būsimą Kusturicos koncertą. Žodžiu, ačiū  :)

Ir su!

Linkiu mums tų motoLietuva ir Euromoto. Linkiu mums Tų projektų ir Tų smagybių. O artimojoje ateityje jau ketvirtas mano naujakas miške. Šį kartą – turbūt – vigvame (ar tipyje?). Taigi su!

Manro, kad lankymasis pašte įkvėps ką nors didingo. Gi ne vien Bukowskis turi teisę rašyti apie paštą.

Lankausi ten dažnai. Kartą per savaitę tai tikrai ką nors siunčiu arba atsiimu. Ir dar nė karto nebuvo nuobodu stovėti eilėje. Jei einam dviese tai dar ir prisikrizename.

Atvirlaiškių parduotuvėje www.favoritepostcard.com  iš pradžių įkalėme standartinę pašto siuntimo kainą – 6 Lt registruotas pirmenybinis. Dabar gi siuntimas nemokamas (nuo 10 atviručių). Prekių kaina nepasikeitė, tai yra susitaikome su mažesniu “pelnu” (prekių pobūdis ir kaina ne iš tų kurie sukrauna turtus kitokius nei vidinis džiaugsmas). Tai va. Ir sėdžiu sau patenkinta su tuo nemokamu siuntimu, nes gi

gi pavyzdys. Štai parduotuvėje Artmanija vyksta išpardavimas. 40% viskam. O! Galvoju! Puiki proga nusipirkti modelino, kuriam pritrūksta litų arba paieškų laiko (gi belekurioje maximoje nerasi). Prisikraunu krepšį, prisitaikau nuolaidą, džiūgauju. Iki nepamatau siuntimo kainos – 7,49Lt. Ir ką tada darau? Padūsauju ir perku? Ne! Uždarau parduotuvės svetainę. Nueisiu gal gyvai, gi tik kokie 200 metrų, ne daugiau. Tik šiaip aš labai nemėgstu tokiose parduotuvės lankytis. Man geriau tie patys 200 m į kitą – pašto pusę.

Tas pats ir su kitomis parduotuvėmis. Kadaise pigu.lt pirkau treniruoklį už 300+ litų. Tai paprašė dar 10lt už atvežimą. Žinokite aš bučiau buvusi laimingesnė mokėdama 310+ litų už treniruoklį ir 0 už atvežimą. Nors suma ta pati. Net kiniškas parduotuves renkuosi tas, kuriose free shippingas. Nors gal prekės ir keliais dolerių centais brangesnės.

Tai tiek. Gerų nykštukų!