Juodų avių nameliai

Skaityti aš mėgstu labai. Nesumeluočiau sakydama, kad tai mėgstamiausia mano veikla. Skaitau daug, deja greitai. Deja, nes knygos ilgam neužtenka. Dienai, jei daug reikalų turiu, dviem. Nevarginu savęs man neįdomiomis knygomis, nes pilna įdomių. Neturiu kompleksų ir dėl madingos literatūros. Skaitau jei man įdomu. Skaityt išmokau dar eidama į darželį. Tiesiog su vyresniais vaikais žaizdavom mokyklas. Tėvai pamatę, kad Salomėja skaito, neturėjo pasirinkimo tik tobulinti tai. Atėjus į mokyklą per raidžių mokymosi pamokas nuobodžiavau, o antroje klasėje jau skaičiau tokias knygas kaip “Broliai Liūtaširdžiai” , Pasaulio pasakos ir t.t.
Ir štai prirašiusi tokią įžangą prieinu prie esmės.
Kas nors pasakykite man, kodėl kai kurios knygos leidžiamos su aplankais. Turiu omenyje tuos tokius popiergalius, kuriais aplenktos knygos. Mane jie erzina, nes nepatogu. slysta, apsilanksto. Jei skaitau svetimą knygą, juos nuimu ir padedu. Tačiau tai irgi keblu. Padedi, vėl apvelki… Ai nesąmonė. Bandžiau sugalvot priežastis.
1. Gal dėl to, kad neva taip saugomas tikras viršelis.
Apžiūrėjau savo turimas knygas ir darau išvadą, kad tos, kurios be aplankų tikrai neatrodo blogiau. Nebent plonaviršės, bet pas mane tokių mažai, o jų su aplankais beveik ir nebūna.
Dargi žinau vieną labai padėvėtą seną knygų kolekciją. Tai mano mamos. Ji patyrusi kelis persikraustymus ir kokių trijų metų gyvenimą žiaurioje aplinkoje (kur viskas drėko ir pelijo). Nemanykit, kad knygų nemylėjom, nes patys ir kraustėmės ir drėkom, ne tik tie padarėliai:) . Neseniai pertvarkinėjom knygas ir turiu pastebėti, kad aplenktos knygos tikrai neišsilaikė geriau.
2. Gal dėl to, kad taip gražiau? Aplankas blizgesnis, ir dažniausiai po juo slepiasi vienspalvis knygos viršelis. Na o bet tačiau, kas draudžia tą paveikslėlį spausdinti tieisiai ant viršelio. Beje, ant kai kurių knygų taip ir yra.
3 Gal dėl kainos? Aplenkta knyga gal brangesnė? Deja, sunku palygint, nes tokios pat be to popiergalio niekas nepardavinėja.
Vienintelis panaudojimo būdas, to daikto, tik tas, kad kartais kraštus naudoju vietoje skirtuko. Na užkišu kraštą į skaitomą vietą.
P.S. Dabar skaitau knygą apie bičą nusipirkusį vaiduoklį internetu. Labai baisus tas vaiduoklis, na ta prasme pikto linkintis. Bet ir aš gal norėčiau tokį įsigyt. Nesu tiek prisidirbus kiek pagrindinis herojus, tai mano vaiduoklis gal nenorėtų žudyti.

Geriausias komplimentas

Priešistorė (prieš kelias savaites).
Jau rašiau, kad darbas padovanojo 100lt Kristianos čekį. Ilgai sukusi galvą sumąsčiau nusipirkt tokį dalyką, kokiam paparastai neskirčiau tiek pinigo. Tai DIOR 99lt kainuojantis tušas. Juk kartais norisi išmėgit ar 3k. daugiau kainuojantis nei įprastai naudojamas daiktas, bus 3k gersnis. (Nėra jei ką).
Istorija (vakar).
Sedim su brangiuoju picerijoj. Ir kažkaip pasisuko kalba apie pirkinius. Klausia jis manęs kaipgi man DIOR tušas patinka. Sakau, kad visai nieko, nors tikėjausi didesnio stebuklo. Jis sako, tai dabar juo pasidažius? Išpūčiu akis… Taigi aš visai nepasidažius… Ir sako, taip gerai atrodo?? Va čia tai komplimentas. Netikėtas.
P.S. Pasiaiškinimas. Na taip, nesidažiau. Nes į Šudopolį važiavom. O aš esu iš tų, kur keliaudamos į parduotuvę, kad ir kokia didelė ji bebūtų, nesivargina išsipustyt kaip į klubą arba teatrą…

Mintys, kurias užrašysiu…

Kodėl telefonas vakar iš dainų grojamų atsitiktine tvarka parinkinėjo normalias, o šiandien būtent tas, kurias įsirašiau per klaidą?
Už 140 lt prisipirkau rūbų, kurių beveik niekas nematys, nors man reikia džinsų ir sijono (Tikrai reikia).
Šiandien daviau interviu apie šeimos vertybes. Tipo kodėl gyvenus n metų susimetus prireikė susituokti? Nepatikėjo žurnalistė, kad norėjau pavardės gražios. Ir kad iškeičiau 12 raidžių pavardę į 4.
Kodėl nuėjus su vyru fotkintis tam pačiam straipsniui… Fotografui paklausus ” tai jūs čia vaidinsit darnią šeimą?” … Man labai juokinga buvo …
Dar iš tos pačios operos… Išpradžių liepė virtuvėje pozuot. Na niekaip natūraliai neišėjo… Sakau, sodinkit mus prie kompo, tai gal bus bent panašu į šeimą… Pasodino. Beveik įsijaučiau, Delfi horoskopus paskaičiau.
Internetas iš degalnės šiandien vėl neveikia… O mano Htc pats nusprendžia, kad kažkodėl kai, kuriuos žodžius rašys iš didžiosios raidės (sufleriai išjungti).
Kodėl automate (tokiam kur būna šokoladukai ir kitoks Š), įvairių rūšių sriubos išrikiuotos vienoje eilėje… Ir ta, kurios noriu kokia trečia. Tai ką, stovėt ir laukt, kol pirmas dvi nupirks? Ašku galima eit į Maxima, bet šalta ir toli. Galima eit šiaip pietaut, bet šalta ir gaila pinigų.
Katė šildo kojas. Teisingas gyvūnas.
Kita Katė guli ant radiatoriaus. Teisingas radiatorius. Gaila aš ten netelpu.

Naujų metų belaukiant 2

Kai sumuštiniai jau sumušti (oi sutepti), sūris supjaustytas, taurės paruoštos… Akytės padažytos… liko tik valandėlė ir pradės rinktis svečiai.
Taigi noriu apibendrinti praėjusius metus:
Radau darbą. Darbą, kuris mane užknisa, bet jo pobūdis man patinka. Anksčiau dirbau darbe kur nė vienas iš trijų būtinų punktų (alga, kolektyvas, pobūdis) manęs netenkino. Dabar tinka du ir manau trečias dar turi šansus susitvarkyti.
Pakeičiau miestą. Iš Kauno persikėlėm į Vilnių. Keista, kad greitai apsipratau, nors įvairių rajonų pavadinimai man dar mistika.
Pradėjau viešai rašinėt:)). Galvoju jau jei darbe rimtai rašau 25000 tiražu, galiu sau leist pablevyzgot ir nerimtai:) Man patinka.
Dar daug keistų dalykų nutiko kiaulės metais. Sveikinu visus, kurie juos išgyveno. Kiaulę į keptuvę, pasitinkam pelių metus:) Viena kaip tik mano dešinėje rankoje:). Raudona, bevielė:).

Naujų metų belaukiant

Šiandien paskutinė darbo diena šiais metais. Ir paskutinį kartą važiavau troleibusu darbas-namai (nebent ryt darbiniame alkoholizme sudalyvausiu).
Paskutinį kartą šiais metais pasipildžiau elektroninį bilietą. Šiandien buvo paskutinis mano darbinis susirinkimas šiais metais.
Šiandien pirmą kartą apskritai, nugręžiau keiksmažodžių kiaulę, tam kad aparate nusipirkčiau šiaudelių (valgyt norėjau).
Šiandien turbūt paskutinį kartą šiais metais mačiau švytinčius kolegų veidus (čia jau sarkazmas mano pirštais kalba).
Šiandien paskutinį kartą gavau algą (šiemet, bet ir tą pačią sausį turėjo mokėt, taigi, paskutinį kart radau sąskaitoje netikėtų pinigų).
Šiandien paskutinis penktadienis šiais metais.
Naujų metų šiandieniniai nepažadai:
Šiandien aš nepažadu, kad naujais metais išsigydysiu darboholizmą.
Dar nepažadu, kad atsistatydinsiu iš bambeklių klubo prezidentės pareigų.
Nepažadu mesti gerti (o taip, nepasiduosiu madai mesti gert, rūkyt ir svorį).
Nepažadu, kad nebebūsiu snaiperis (kur tyli tyli, o po to smogia ten kur labiausiai skauda). Užtenka jau vakar per Kalėdinį pasisėdėjimą šefas pastebėjo “Salomėja, kodėl visi tave nudobti nori?”. O gi todėl, kad aš stebiu ir klausau, todėl daug matau ir girdžiu. Bet gi turiu išnaudot klausos ir regos dovaną. Kiek nelaimingų to neturi. Tik kad aš beveik visada tyliu. Na nemėgstu aš kalbėt. Aš mėgstu rašyt.
Dar napažadu nevadint katės drambliuku.
Nepažadu vėl pradėt žiūrėt televizorių.
Nepažadu Akropolio nevadint Šudopoliu.
Nepažadu taupyti ir nieko nepirkti per išpardavimus.
Nepažadu užaugt, nustot nusišnekėt ir pradėt rimtai rašyt. Ir dar klaidų nebedaryt.

Ir vėl aš darbe, arba kas perka paveikslėlius už pinigus?

Yesssss, tarpušventis. Kas sumąstė tokį žodį? Logiškai galvojant, tarpušventis yra bet kuri ne šventinė diena. Tik tai gali tęstis ilgiau, tarkim tarp Visų Šventų ir Kalėdų. Arba trumpiau,pvz., tarp Kalėdų ir Naujų. Bet, ai nesvarbu. Svarbu, kad visi sėdi darbe ir dejuoja kaip reikėjo 5 dienas gerti, kaip miegojo po 15 valandų ir kaip sunku. Salomėja irgi grįžo į darbą. Kaip stropi darbo bitelė (xi xi xi), nuėjau pas šefą ir priminiau, kad prieš savaitę jis mane vaikė, kad kuo greičiau sudaryčiau planą. Sudariau, paskyriau susirinkimą. O šitasis buvo nustumtas į neribotą laiką… Kadangi, aš noriu dirbti, tai priminiau, kad esu… Čia aš, gyva, tarė Lietuva (gal dar neišsiblaiviau?). Ir vėl buvau nustumta į rytojų. Shit… Ir dar buvo pasakyta, mūsų Salomėja dirbt labai veržiasi…Tai jau jaučiu kaip nusodins mane. Vien už tai. Tačiau, šiandien dirbti negalėjau. Nes kol to plano nepatvirtins, darbas beprasmis. Todėl dar syk apžvelgus planą… Dar susibraižius šį tą, atsakius skaitytojų laiškus… Pasidarius kelis screenshotus, kurie gali būti nereikalingi po to susirinkimo…  Ieškojau… … mobiliakui paveikslėlių. Ir man labai įdomu psidarė… Na baisiai smalsu, kada ateis galas toms dažnai matomoms reklamoms, kurios siūlo už mokestį nusipirkti paveikslėlių ar melodijų (tipo one.lt,  tygis.lt, ra7.lt). Juk pilna jų nemokamų internete. Ir nekalbu apie piratavimą. Daugybė puslapių, pvz., kad ir čia http://gallery.mobile9.com/ , kur galima siųsti nemokamai, įsikelti laidu, kuris dažniausiai būna su telefonu. Arba per gprs iš to paties puslapio parsipūsti. Bet tos reklamos tokios dažnos, kad vis dar kyla klausimas, negi apsimoka?

Atėjo ir atnešė :)

Taigi, štai jau vakaras ir jau greitai baigsis Kalėdos. Jau sulaukiau lygiai penkių klausimų, ką gi gavau dovanų. Iš pradžių maniau, o koks kieno reikalas? Bet negi gaila… Tikrai galiu pasidalinti, pasimaivyt ir kitaip pasidžiaugti. Juolab, kad turiu kuo pasigirti.
Dovana, kurią perdavė brangiausiojo Kalėdų senis tikrai išskirtinė. Visų pirma savo dydžiu. Pamačius supakuotą pagalvojau wtf? Daugiau nei metro ilgio… Vidutinio svorio… Išvyniojus radau… pauzė… įtampa… molbertas! Pasirodo visi labai nori, kad pieščiau, o aš spyriojuosi, prisigalvoju visokių priežasčių. Nėra kur, Nėra ant ko, Nėra kuo. Štai ir pradejo visi tokias dovanas dovanot. Niekaip jau neišsisuksiu, ane?
Kad nesušalčiau, mamos Kalėdų senelis atnešė prikolną kepurės ir šaliko komplektą. Jei pamatysit ryškiai raudono palto ir žalio šaliko derinį, žinokit, kad tai aš.
Dar gavau mažų smulkmenikių. O su vyru iš brolio gavom bendrą dovaną. Žaidimą, kur ant skirtingų spalvų apskritimų reikia dėt kažkurią ranką ar koją ir neparkrist. Jau nujaučiu ką veiksime per naujus metus.
Galim bambėt, burbuliuot, bet dovanas gauti faina. Kas prieš?
O šiaip Salomėja jau turbūt kibirą karšto kalėdinio vyno išgėrė. Dar turim tris eglutes. Vieną dirbtinę ir dvi gyvas. Kalėdų senis kažkodėl dovanas sudėjo po dirbtine. Keista…

Laukiam laukiam…

Atsimenu vaikystę… Kaip laukdavom Kūčių vakaro ir Kalėdų ryto. Kaip prasimanydavom su broliu visokios veiklos, kad laikas greičiau eitų.
Ką Salomėja veikia per šias šventines dieneles. Kad tas laikas greičiau praeitų. Nes jau ir dovanų noriu.
Visas kalnas po egle pūpso. Ir susėsti su šeima bus visai smagu. Ir galų gale jau ir darbo pasiilgau. Va šitas tai man jau sunkiai suvokiama.
Kokios veiklos man padeda stumti laiką, kuris laukint toks reliatyviai ilgas atrodo?
Perskaičiau > 400psl. knygą :

Knyga man patiko. Tik labai jau tolimas tas Irano moterų gyvenimas. Knygą perskaičiau per penkias valandas, kurių metu ir valgiau ir arbatą geriau… Taigi dar greičiau. O taip taupiau. Maniau nors iki Kalėdų užteks.
Ką dar veikiu? Žaidžiu. Tie kas mane pažįsta nustebs. Nes nesu žaidėja. Neįdomu. Bet šitą:

Šitą žaist galiu valandų valandas, kol atsibosta ir po to metus matyt net nesinori.
O dar. Pasigirsiu, kad turiu naują žaisliuką. Tai 11 mano telefonas.  Žaislo nagrinėjimas skersai ir išilgai irgi atima šiek tiek laiko. Ai, vos nepamiršau pasakyt koks jis:). Va toks:

Chaotiškas mano šis įrašas. Bet kai galima bent per atostogas leisti sau negalvot.

Palikit Kalėdas ramybėje…

Pasakykit man, na kas darosi su tom ŠVENTOM Kalėdom? Psichizmas (o yra toks žodis?) kažkoks. Būtinai, blyn, reikia visiems rėkt, kad čia pirkimo, komercinė ir dar bla bla bla kažkokia šventė? Tai ko perkat, ble (sorry jau nebesusilaikiau)? Atrodo parėkaut apie tai kokie visi durniai ir kaip perka perka perka tapo nacionalinis reikalas (na taip ir aš paburbu eilėj stovėdama, tai ką? Lietuvė gi.). Pakeliam akeles nuo TV, kur rodo kašį ir pazyziam kaip dar nėra dovanų, bet visokie bukapročiai sudaro eiles iš/į parduotuves ir be to dar parduotuvėse. O šitas pazyzimas dėl ko? Tik todėl, kad mums, tai yra kiekvienam idividui atskirai, yra nepatogu. Gi prisipažinkime, mes zyziam kiek bus daug žmonių, bet vistiek važiuosim. Tai yra mes patys esame nukreizėję pirkimo maniakai, kurie norėtų, kad kiti tokie nebūtų ir galėtume be eilių apsipirkt. Ane? Tiesa? Pats visko prisiperku, eilių nėra ir Kalėdos nebebūna komercinės. Čia turbūt kiekvienas taip galvoja ar svajoja. Pagalvokim dar. Atsiranda tokių mėgėjų aiškint, kad per Kalėdas svarbiausia dėmesys. Kad ir atvirukėlio pakanka, kad meilę išreikštum, nebūtina virtuvinį kombainą dovanot. Jo jo. Idėja puiki. Bet tą atviruką man vistiek reikia nusipirkti. Taigi aš važiuosiu jo pirkt. Būsiu tarp maniakų ir niekas ten nesigilins ar aš pirkau už litą ar už tūkstantį. Eilė nesumažės. Jau girdžiu penkis balsus sakančius, kad atviruką galima padaryti savo darbščiomis rankelėmis. Sveikinu! Mintis puiki! Pamąstau, kad neturiu nei popieriaus, ką jau ten apie kitas gamybines priemones. Ir vėl įsivaizduoju save eilėje. Dar kažkas man sakė – įškepk Kalėdinių meduolių. Tai ble (ir vėl sorry) gal miltų ir dar ten kažko nereikia pirkti?
Viskas. Išsikalbėjau. Dabar stovėdama milijoninėje eilėje pati atsiminsiu savo įrašą. Kad ne visi pirkimo maniakai. Kažkas gal tik popieriaus mielam atvirukui perka.