nes

Vis pagaunu save pagalvojant, kaip baisu prisipažinti, kad tau viskas gerai, kad gyveni gerai, kad dabar geriausias tavo metas. Taip taip, yra sričių, kuriose norėtųsi geriau, bet ne tame esmė. Nežinau kas baugina, kad pripažinus viskas dings? Puikiai pamenu tą dieną, kai paauglystėje, pagalvojau, kad ši diena yra nuostabi ir ko gero geriausia vasaros diena, o tada po 5 minučių taip persipjoviau koją, kad lyg šiol turiu siūlių žymes ant pado. Tačiau pastaruoju metu skaitinėju senus mūsų blogus. Atsitiktinai pasirinkdama metus. Ir kartais taip juokinga pasidaro. Antai aš tikrai rašiau skelbimą, kad ieškau vyro ir su G. ketiname išanalizuoti visus gautus CV :). Bet visos linksmybės yra tuometiniuose komentaruose, nuolatos. Visi jie man primena, kad omg kiek mes gerdavom. Ir kai kas nors paklausia, kodėl nebegeriu, kartais net norisi pakišti po nosimi tas senas rašliavas, kurias pačiai kartais sunku iššifruoti. Ką aš tada galvojau, kodėl… Tai ne kokia nostalgija, o prisiminimas, tų žingsnių, kurie vedė iki dabartinės darnos, kada visos linksmybės atrodo tikresnės. Ir dar vakar kažkaip skaičiau apie kalanetiką virš vandens, ant irklenčių. Kai kūnas neturi tikrai tvirto pagrindo ir darant net ir nesudėtingus pratimus reikia labai balansuoti. Kažkaip susisiejo viskas. Dažnai jaučiuosi balansuojanti, bet darom tai juk tik dėl malonumo.

Blogiausiu atveju juk tik sušlapsi.

One thought on “nes”

  1. smagu:) man irgi kai kurie prisiminimai iš praeities labai nejaukūs dėl alko, džiaugiuosi atėjus į protą 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *